Pirmyn < [1] [2] [3] [4] [5] ... ... ... [16] [17] [18] [19] [20] [21] [22] [23] [24] [25] ... ... ... [796] [797] [798] [799] [800] > Atgal
Taigi, kai forma jau buvo „apsirengusi“ kokioje nors materijoje, mes savo vaizduotėje galime visiškai „nurengti“ ją nuo materijos, ir suvokti ją abstrakčiai.
Pasakyta Toroje (Dvarim, 6 ir 11): „...ir parašyk jas [t.y. atitinkamas Toros ištraukas] ant savo namų durų staktų ir ant savo vartų“. Šiais žodžiais Tora kalba apie „mezuzos“ priedermę.
Jau išaiškinome, kad Kūrėjas yra „absoliučiai geras“, ir Jis valdo mus su absoliutaus gerumo savybe, be jokių blogio priemaišų.
Todėl dabar galima išsiaiškinti problemą, kad iš sielos, prieš nusileižiant jai į kūną, paimama priesaika: „nors ir visas pasaulis tvirtins, kad tu teisuolis, būk savo akyse, kaip nusidėjėlis”.
Pirmame lygyje – „materijoje“, t.y. mums atsiveriančiame kiekvienos esmės veikime, mes turime absoliutų suvokimą.