Pirmyn < [1] [2] [3] [4] [5] ... ... ... [16] [17] [18] [19] [20] [21] [22] [23] [24] [25] ... ... ... [863] [864] [865] [866] [867] > Atgal
„Ir kalbėjo jam (Josefui Potifaro žmona) diena iš dienos“ (Berešit 39 – 10).
Parašyta: „Ir štai viskas labai gerai“ (Berešit 1 –31).
Esmė tame, kad „Kūrėjas yra geras ir darantis gerumą visiems, o ne atskiriems“.
Pradėjo tas senis ir pasakė: „Ir dykumoje, kurią matei, kur nešė tave Kūrėjas, kaip nešioja žmogus savo sūnų“ (Dvarim 1 – 31).
Dabar mums atsiveria galimybė atsakyti į Antrą klausimą: Koks mūsų vaidmuo šioje ilgoje realybės grandinėje?