Pirmyn < [1] [2] [3] [4] [5] ... ... ... [16] [17] [18] [19] [20] [21] [22] [23] [24] [25] ... ... ... [902] [903] [904] [905] [906] > Atgal
Žmogus susideda iš trijų (dvasinių) „kūnų“: a) „vidinis“ kūnas – šventos sielos „drabužis“; b) „klipat noga (švytintis, analizė) – pusiau netyras ir pusiau šventas; c) „miška de chivija“ – „gyvatės oda“ (netyras, visiškai nepataisomas).

„Kieno dvasia patinka žmonėms, to dvasia patinka ir Kūrėjui“ (Avot 3 – 10).

Netgi tokioje sunkioje situacijoje jis galvojo vien tik apie darbą Kūrėjui, ir jeigu jį kas ir jaudino, tai tik kaip dar padidinti tikėjimą.

Parašyta: „Išaukštintas Kūrėjas, bet nusižeminusį pamatys“ (Tehilim 138 – 6).

Iš tikro pirmame lygyje – „materijoje“, t.y. mums atsiveriančiame kiekvienos esmės veikime, mes turime absoliutų suvokimą.
