[1] [2] [3] [4] [5] [6] [7] [8] [9] [10] [11] [12] [13] [14] [15] ... ... ... [933] [934] [935] [936] [937] > Atgal
Ir norint gerai surasti šį išaukštintą dalyką, kad pats „nebuvimas“ paruošia jam skirtą „atsiradimą – egzistenciją“, pasižiūrėkime į šio, materialaus pasaulio pavyzdį.

Iš tikro po visų ieškojimų ir tyrinėjimų mes randame tik vieną ypatingą poreikį, esantį pas žmogų, kurio nėra pas gyvulį. Ir šis poreikis, tai – „Noras susilieti su Kūrėju“.

„Tai yra vargo duona, kurią valgė manoTėvai Egipto žemėje“ (Pesacho Agada).

„Pasirodžiau Abrahamui, Icchakui ir Jakovui vardu אל שדי El Šadai – Visagalis, o savo vardo ה' (Havaja) nedaviau jiems pažinti (Šmot 6 – 3).

Parašyta: והנה טוב מאד„ Ir štai viskas labai gerai“ ( Berešit1 – 31).
