[1] [2] [3] [4] [5] [6] [7] [8] [9] [10] [11] [12] [13] [14] [15] ... ... ... [938] [939] [940] [941] [942] > Atgal
„Toros dovanojime“, kuris buvo ant Sinajaus kalno, nereiškia, kad tada buvo duota Tora, o paskui davimas nutrūko.

Ir savaime aišku, kad negali žmogus nusiimti nuo savęs atsakomybės, jei jis jau gavo šį „vaistą“ (prieskonį), tačiau vis dar yra jame „nuodėmingos abejonės“. Iš tikro žmogus dar gyvena abejonėse ir neryžtingume, nes blogio instinktas jame dar „nepažabotas“.

Danieliui nepasikeitė (Žmogaus) „pavidalas“, kai jis buvo įmestas į liūtų duobę, todėl jis ir išsigelbėjo.

Kai Kūrėjas sukūrė pasaulį, visus kūrinius sukūrė pagal atitinkamą „pavidalą“. Po to sukūrė žmogų pagal „aukštutinę formą“ ir padarė jį „galingu“, kad šis „pavidalas“ viešpatautų visiems kūriniams.

Atsistojo abu (r. Elazaras ir vienas judėjas) ir nuėjo pas rabi Šimoną, kur tas judėjas sėdėjo ir mokėsi Toros visą dieną. Vieną dieną mokėsi apie priedermę (netilat jadajim – ritualinis rankų apiplovimas).
