Pirmyn < [1] [2] [3] [4] [5] ... ... ... [16] [17] [18] [19] [20] [21] [22] [23] [24] [25] ... ... ... [874] [875] [876] [877] [878] > Atgal
Midraš Raba Rut klausia, parašyta: „Neatstums Kūrėjas savo tautos, ir nepaliks savo palikimo“. Taip pat parašyta: „Neatstums Kūrėjas savo tautos dėl savo didžio Vardo“.
Iš tikro matome begalinį ravo Barucho atsidavimą, t.y. kiekvieną kartą, Kūrėjui davus galimybę, mokyti kitus ir perduoti kitiems savo švento tėvo mokymą.
Dvasiniame darbe žmogus neturi prašyti Kūrėjo, kad Kūrėjas atskleistų savo didumą ir žmogus pajaustų tame „skonį“.
Ir nenustebk, kad vienas žmogus gali savo veiksmais sąlygoti viso pasaulio pakilimą ar kritimą, nes yra nepajudinamas dėsnis: „Atskiras ir bendras yra tapatūs, kaip du vandens lašai“.
Nors visos būsenos yra viename žmoguje, tačiau jos yra dviejuose laikuose. Iš tikro yra laikas, kai žmogus turi būti nusižeminęs, ir yra laikas, kai žmogus turi būti didybėje.