kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • והמשכלים יזהרו כזהר הרקיע ומצדיקי הרבים ככוכבים לעולם ועד. דניאל יב' – ג'. זוהר, נשא, רעיא מהימנא, הסוטה Ir protingi švytės, kaip (זוהר Zohar) švytėjimas dangaus skliaute, o pateisinantys daugumą, per amžius. (Danielis 12 – 3)

Praktinė Halacha (Įstatymai) 

Kolektyvinė malda – „Minjanas“

I. M. Lav

 
 
 

Uždaryti užduotį


 

Pasakyti rytiniai palaiminimai... Gal būt, dabar jau galima ir papusryčiauti?

Ne. Halacha sako, kad negalima valgyti, kol nepasakytos visos rytinės maldos.

Išminčiai taip aiškina Toros žodžius „nevalgykite su krauju“ (Vaikra,19): „nevalgykite, kol nepasimelsite Kūrėjui, kad pratęstų ir palaikytų jūsų gyvybę“.

Bet kodėl netinka melstis savo namuose? Kodėl reikia eiti į sinagogą?

Iš principo teisinga, kad maldos esmė – tai tarnavimas Kūrėjui širdimi ir šis tarnavimas nepriklauso nei nuo vietos, nei nuo aplinkos.

Ir vis dėl to, Halacha liepia melstis nustatytoje, specialiai tam skirtoje vietoje – sinagogoje ir ne mažiau kaip 10 suaugusių judėjų draugijoje – „minjane“. 

Čia reikia pažymėti, kad net jei nesusirenka „minjanas“, pirmenybė teikiama maldai sinagogoje, nei bet kurioje kitoje vietoje.

Jobo knygoje sakoma: „Štai – Kūrėjas galingas, neatstumia...“

Išminčiai aiškina, kad šie žodžiai yra apie kolektyvinę maldą „minjane“: Kūrėjas niekada neatmeta maldos, ištartos bendrai „minjane“.

Netgi tada, kai atskiras žmogus visiškai nėra vertas, kad Danguje įsiklausytų į jo maldą - bet jei jis meldžiasi „minjane“, jo malda pasidaro norima Kūrėjui bet kuriuo metu.

„Minjano“ jėga tokia didelė, kad net jei jį sudaro ne per daugiausiai to verti žmonės, dangaus vartai niekuomet neužsiveria maldai, ištartai „minjane“. 

Pasakyta, kad pačios raidės, sudarančios žodį ציבור („bendruomenė“), duoda į tai užuominą: šio žodžio priebalsiai – žodžių צדיקים („teisuoliai“), בינוניים („viduriniai“), רשעים („nusidėjėliai“) pirmosios raidės, tai yra tie žmonės, iš kurių sudaryta bendruomenė.

Ir štai ši bendruomenė vadinasi garbingu terminu eida עדה, apie kurią pasakyta Tehilim knygoje: „Kūrėjas randasi bendruomenėje Savo!“

Tiktai „minjane“ įmanomi patys svarbiausi, kertiniai maldos momentai – „Kadiš“, „Barchu“, „Kduša“, tiktai „minjane“ chazanas gali pakartoti maldą „Šmone esre“, skaityti skyrius iš Toros ir pranašų (apie tai bus kalbama toliau).

Nes pasakyta Toroje: „Ir būsiu šventas Aš tarp Izraelio sūnų“ (Vaikra, 22).

Ir dar: „Atsiskirkite iš šios bendruomenės tarpo“ (Bemidbar, 16). 

Žodis „tarpas“ yra bendras šioms dviems Toros vietoms, ir tai duoda užuominą į tam tikrą analogiją tarp jų.

O ši analogija pasireiškia tuo, kad „Kūrėjo pašventinimas“ įmanomas tik tuo atveju, jei yra „bendruomenė“, tai yra „minjanas“.

Tačiau iš kur žinoma, kad „bendruomenė“ – tai būtent „minjanas“ - dešimt suaugusių judėjų?

Mes randame Toroje, kad žvalgai, Moše pasiųsti į Knaano šalį (Bemidbar, 16), Kūrėjo vadinami „bendruomene“:

„Kiek dar ši piktadariška bendruomenė...“

Bet piktadarių tarp žvalgų buvo būtent dešimt – juk Jehošua bin Nun ir Kalevas liko ištikimi Kūrėjui.

Reiškia, „bendruomenė“ – tai mažiausiai dešimt suaugusių vyrų.

Nepriklausomai nuo konkretaus šios Toros ištraukos turinio, iš jos seka, kad „Kūrėjo bendruomenė“ (apie kurią kalba aukščiau pateikta citata iš Tehilim), kurioje įmanomas „Kūrėjo pašventinimas“ (tai yra ypatingai šventų maldos momentų ištarimas) – tai būtent „minjanas“.

Ypatinga kolektyvinės maldos svarba ir ta, kad ji visada priimama Kūrėjo, ir kad ji suteikia galimybę ištarti ir išgirsti tai, ką pavieniui besimeldžiantis neturi teisės ištarti.