kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • ותהר עוד ותלד בן ותאמר הפעם אודה את יהוה על כן קראה שמו יהודה ותעמד מלדת. בראשית כט' – לה Ir pastojo (Leja) vėl ir pagimdė sūnų, ir pasakė: „Dabar padėkosiu Kūrėjui“, todėl pavadino vardu „Jehuda“ (padėka) , ir nustojo gimdyti. (Berešit 29 – 35)

Praktinė Halacha (Įstatymai) 

Malda „Maariv“

I. M. Lav

 
 
 

Uždaryti užduotį


Jakovas, būdamas pakeliui iš Ber-Ševos į Charaną, nustatė vakarinės maldos „Maariv“ tvarką.

Jos laikas yra prasidėjus nakčiai – tai yra nuo to momento, kai galima danguje pamatyti tris vidutinio dydžio žvaigždes.

Geriausia sakyti „Maariv“ maldą būtent šiuo laiku, tačiau galima padaryti tai ir vėliau – iki vidurnakčio.

Kraštutiniu atveju galima melstis „Maariv“ iki prašvintant, nes nutikdavo, kad Šventykloje visą naktį iki aušros ant aukuro degdavo aukų, nesuspėjusių sudegti dieną, dalys.

„Maariv“ maldą sudaro „Šma“, „Šmone esre“ ir „Aleinu“.

Palaiminimai, esantys prieš ir po „Šma“ maldos, skiriasi nuo rytinių palaiminimų ir forma, ir turiniu: po atsakymo į „Palaiminkite Kūrėją palaimintąjį“, kuriuo prasideda malda „Maariv“, yra pasakomi du palaiminimai – vienas „ilgas“, o kitas – „trumpas“. 

„Ilgasis“ prasideda taip: „Palaimintas Tu, Kūrėjau, mūsų Dieve, visatos Valdove, pagal Kurio žodį ateina vakaras...“ 

Šio palaiminimo esmė – Kūrėjo, sukūrusio šviesą ir tamsą, galybės šlovinimas.

Antrasis, „trumpas“ palaiminimas, prasidedantis žodžiais „Meile amžina pamilai Tu Savo tautą ...“ ir kuris pasibaigia šiais žodžiais „Palaimintas Tu, Kūrėjau, mylintis Savo tautą, Izraelį“ kalba apie Izraelio tautos, kuriai Kūrėjas davė Torą, išskirtinumą.  

Po „Šma“ perskaitymo seka du palaiminimai – abu „trumpi“.

Pirmame jų - „tiesus ir pastovus“ – centrinę vietą užimą išlaisvinimo iš Egipto stebuklas; jis užsibaigia žodžiais: „Palaimintas Tu, Kūrėjau, išgelbėjęs Izraelį!“. 

Antrasis – „Duok mums, mūsų Tėve, taikiai užmigti“ – malda apie išvadavimą iš bet kokios nelaimės ir bėdos.  

Šis palaiminimas pasibaigia žodžiais „Palaimintas Tu, Kūrėjau, saugantis Savo tautą, Izraelį, amžinai!“. 

Per Šabatus ir šventes šio palaiminimo pabaiga kitokia.

Tam, kad pabrėžti maldos „Šmone esre“ skaitymo svarbą kartu su „minjanu“, Halacha nurodo žmogui, pavėlavusiam į „Maariv“ pradžią, kai bendruomenė jau skaito „Šmone esre“ tuojau pat prisijungti prie jos ir sakyti „Šmone esre“ kartu su visais – o tik po to grįžti prie „Šma“.

Ką daryti tam, kuris pamiršo perskaityti vieną iš kasdieninių maldų?

Jei žmogus netyčia ar dėl kokių tai susiklosčiusių aplinkybių neperskaitė vienos iš kasdienių maldų, jis privalo kompensuoti tai, kas praleista, kai sakys sekančią pagal eilę maldą.

Pavyzdžiui, jei jis nesuspėjo pasakyti „Mincha“, o jos laikas jau praėjo, tai maldoje „Maariv“ jis turi perskaityti „Šmone esre“ dukart.

Jei praleista „Mincha“ penktadienį, tai maldoje „Maariv“ abu kartus reikia perskaityti šabatinę „Šmone esre“, nežiūrint į tai, kad jos tekstas skiriasi nuo praleistos šiokiadienių „Šmone esre“.

Jei jis pamiršo pasimelsti „Mincha“ per Šabatą, tai „Maariv“ maldoje Šabatui pasibaigus abu kartus reikia perskaityti šiokiadienio „Šmone esre“, nežiūrint į tai, kad jos tekstas skiriasi nuo šabatinės „Minchos“ teksto.

Jei žmogus praleido maldą sąmoningai – ištaisyti to nebegalima.



„Šma“ skaitymas prieš miegą


Diena praėjo, artinasi miego laikas.  

Tora prisako skaityti „Šma“ dukart per dieną, tačiau priimta prieš miegą vis tik dar kartą perskaityti šią maldą, kad užbaigti dieną Toros žodžiais ir išreikšti tikėjimą tuo, kad užmigdami, patikime Kūrėjui saugoti savo sielą.

„Šma“ skaitymas prieš miegą“ yra sudarytas iš rinkinio maldų, kurios yra paimtos iš Toros bei knygos Tehilim ir didžiąja dalimi iš palaiminimų „Gamapil“ – „Palaimintas Tu, Kūrėjau, mūsų Dieve, visatos Karaliau, pripildantis mano akis miego...“.  

Pasibaigia ši malda šiais žodžiais: „Padaryk taip, kad mano guolis būtų tobulas prieš Tave ir grąžink šviesą mano akims ryte, kad aš neužmigčiau mirtinu miegu, nes Tu – Kuris apšvieti mano akis. Palaimintas Tu, Kūrėjau, apšviečiantis visą pasaulį Savo garbe!“. 

Po šių maldų jau negalima nieko daugiau kalbėti, kad diena būtų užbaigta toje maldoje išreikšta viltimi.

Judėjų etika reikalauja atlikti savo dvasinio gyvenimo įvertinimą ne tik kartą metuose, Jom-Kipuro išvakarėse, bet ir kiekvieną dieną.

Minutės, kai skaitoma „Šma“ prieš miegą, yra ypač tinkamos tam, kad peržvelgti viską, kas įvyko per dieną ir priimti sprendimą: tai, kas buvo padaryta gero – stiprinti ir didinti, o tai, kas buvo padaryta negero – ištaisyti.

Išminčiai pataria kiekvienam atidžiai išanalizuoti savo elgesį ir pastoviai stengtis įsisąmoninti visus savo veiksmus, įvertinti savo poelgius.