kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • והמשכלים יזהרו כזהר הרקיע ומצדיקי הרבים ככוכבים לעולם ועד. דניאל יב' – ג'. זוהר, נשא, רעיא מהימנא, הסוטה Ir protingi švytės, kaip (זוהר Zohar) švytėjimas dangaus skliaute, o pateisinantys daugumą, per amžius. (Danielis 12 – 3)

Praktinė Halacha (Įstatymai) 

„Šma Izrael“

I. M. Lav

 
 
 

Uždaryti užduotį

   



Chazanas užbaigia “Kadišą” ir truputį palenkęs galvą, sako: „Palaiminkite Kūrėją palaimintąjį“.

Ir besimeldžiantieji atsako: „Palaimintas Kūrėjas, palaimintas per amžių amžius!“.

Chazanas pakartoja šį atsakymą ir atverčia ypač svarbų „Šacharit“ ir „Maariv“ maldų skyrių –„Šma Izrael“ („Klausyk, Izraeli!“).

„Šma“ – vienintelė malda, duota Toros, kaip viena iš 613 priedermių.

Visos kitos maldos (išskyrus „Birkat amazon“ – apie ją mes kalbėsime toliau) - sudarytos Toros išminčių, tik pareiga skaityti „Šma“ ir laikas, kada ją skaityti – tai Rašytinės Toros priedermė.

6-tame knygos Dvarim skyriuje pasakyta: „Ir kartok juos savo vaikams ir tark juos... guldamas ir keldamasis“.

Tai reiškia, kad skyrių „Klausyk, Izraeli“, „Ir bus: jei paklausysite“ bei prie jų prijungto skirsnio apie „cicitą“, primenančio apie išėjimą iš Egipto ir apie pareigą vykdyti visas Toros priedermes, skaitymas – tai viena iš Toros priedermių, kurią vykdyti reikia vakare („gulantis“) ir ryte („keliantis“).

Kaip jau buvo minėta anksčiau (apie „mezuza“), „Šma“ išreiškia tikėjimą į visatos Kūrėjo vienybę ir pasirengimą vykdyti Jo įsakymus.

Pagal Toros parašymo tradiciją, išeinančią iš paties Mokytojo Moše, pirmoje „Šma“ frazėje pirmos dvi raidės rašomos didesnės, nei kitos: raidė ע žodyje שְׁמַע („klausyk“) ir raidė ד žodyje אֶחָד („vienas“).

Jos abi kartu sudaro žodį עֵד („liudininkas“) – judėjas, ištariantis tikėjimo simbolį, tuo pačiu liudija prieš visą pasaulį apie tai, kad Kūrėjas – visos visatos Valdovas, kad Jis yra, buvo ir bus, kad Jo valdžia yra viskam, kas egzistuoja ir kad Jis – vienas, vieningas.

Tai – monoteizmo pagrindas, kurį kitos tautos perėmė iš Izraelio tautos ir kuris tapo jų kultūrų pagrindu.

Sakant „Šma Izrael“, priimta pridengti akis dešine ranka – tam, kad atsiriboti nuo aplinkos ir susikoncentruoti į tariamų žodžių turinį – tikėjimo simbolį ir pagrindą.

„Šma“ skaitymo priedermė yra tokia svarbi, kad išminčiai nustatė: žmogus, jau perskaitęs „Šma“, turi skaityti ją vėl, jei atsiduria sinagogoje, jei ten tuo metu bendruomenė skaito „Šma“ – kad pašaliniams nesusidarytų įspūdis, kad tas žmogus atskiria save nuo bendruomenės.

Kabalistai atveria, kad pats žodis אֶחָד („vienas, vieningas“) duoda užuominą į tai, apie ką kalba „Šma“.

Pirmos raidės א skaitinė reikšmė yra 1, tai reiškia, kad Kūrėjas – vienas. Antros raidės ח skaitinė reikšmė – 8, tai užuomina į septynias dangiškas sfirot viršuje ir vieną žemę apačioje.

Paskutinės, ד raidės, skaitinė reikšmė – 4, ji duoda užuominą į keturias pasaulio puses.

Tokiu būdu pats žodis אֶחָד nurodo į tai, kad Kūrėjas – vienas ir aukštai danguje, ir apačioje žemėje, ir visose keturiose pasaulio pusėse, t.y. neapribotas nei laike, nei erdvėje.

Po žodžių: „Klausyk, Izraeli: Kūrėjas – mūsų Dievas, Kūrėjas vienas!“ priimta tuoj pat pašnibždomis pridurti: „Palaimintas Jo šlovingos karalystės vardas per amžių amžius!“

Šio papročio šaltinis nušviečiamas Žodinės Toros pasakojimu apie paskutines Jakovo (Israelio) gyvenimo valandas: Kai Jakovas pajuto artėjant mirties valandą, jis sušaukė pas save 12 savo sūnų.

Vertinamai žvelgdamas į juos, jis stengėsi rasti atsakymą į širdį griaužiantį klausimą: ar visi jo sūnūs vienodai tiki į vieningą Visatos Kūrėją, ar visi vienodai atsidavę Aukščiausiojo priedermių vykdymui?

Juk jo senelis Abrahamas turėjo netikusį sūnų Išmaelį, o Jakovo tėvas Icchakas turėjo netikusį sūnų Esavą...

„Nejau aš geresnis nei Abrahamas ir Icchakas? – galvojo jis. Ar visi dvylika mano sūnų yra pasiruošę eiti mano keliu, tarnavimo vienam Kūrėjui keliu?...“

Jakovo sūnūs suprato, dėl ko nerimauja jų tėvas ir, kad išsklaidytų jo abejones, sušuko vienbalsiai:  „Klausyk, Izraeli, Kūrėjas – mūsų Dievas, Kūrėjas vienas!“.

Tai reiškia, tarp jų nėra nei vieno, kuris būtų linkęs nueiti nuo nuoširdaus tikėjimo Kūrėju kelio.

Kai Jakovas išgirdo šiuos žodžius, nuo jo širdies tarsi nusirito akmuo ir jis džiaugsmingai atsakė: „Palaimintas Jo šlovingos karalystės vardas per amžių amžius!“ – iš dėkingumo Kūrėjui už tai, kad tarp jo sūnų neatsirado nei vieno neverto.

Štai kodėl šis tikėjimo simbolis yra lydimas palaiminimo, kuriuo Jakovas atsakė į savo sūnų šūkį.

Bet šiuos žodžius tariame pašnibždomis, nes jie neįeina į „Šma“ tekstą, užrašytą Toroje.

„Šma“ skaitymas „sidure“ yra lydimas palaiminimų – ir prieš, ir po jo.

„Šacharit“ maldoje jų yra trys: du prieš „Šma“ skaitymą ir vienas po jo.

Pirmas palaiminimas, einantis prieš „Šma“ – „ilgas“, o antras – „trumpas“.

„Ilgu“ vadinamas palaiminimas, prasidedantis fraze: „Palaimintas Tu, Kūrėjau“ ir pasibaigiantis ja (realus palaiminimo ilgis, t.y. žodžių skaičius jame, neturi reikšmės).

„Trumpas“ palaiminimas tas, kuris tik užsibaigia šia fraze.

„Šacharit“ maldoje „ilgas“ palaiminimas prieš „Šma“ prasideda žodžiais: „Palaimintas Tu, Kūrėjau, mūsų Dieve, Visatos Karaliau, sukuriantis šviesą ir sukuriantis tamsą, darantis taiką ir kuriantis viską!”, o užsibaigia –  „Palaimintas, Tu, Kūrėjau, sukuriantis šviesulius!“

Tai šlovinimo himnas Kūrėjui, be perstojo, kiekvieną dieną atnaujinančiam pasaulio kūrimą.

Šiame palaiminime taip pat esama Kūrėjo pašventinimo žodžių, kuriuos privaloma ištarti keturis kartus per dieną: „Šventas, šventas, šventas kariaunų Kūrėjas, pilna žemė Jo garbės!“ (šie žodžiai – iš pranašo Ješaja pranašystės), o taip pat „Tebus palaiminta Kūrėjo garbė visur!“ (iš pranašo Jechezkelio pranašystės).

Pagal savo pirmuosius žodžius šis palaiminimas vadinasi „Sukuriantis šviesą“ ir jis iš esmės yra skirtas išsklaidyti įsivaizdavimą, kuris savo laiku buvo labai paplitęs Persų imperijoje: lygtai pasaulyje egzistuoja dvi pradžios – šviesos ir tamsos, kurios pastoviai kovoja dėl viešpatavimo pasaulyje.

Į tai atsakė dar pranašas Ješaja (45:7): Kūrėjas – vienas, Jis „sukuria šviesą ir sukuria tamsą, daro taiką ir kuria blogį“.

Šie žodžiai (su nedideliais pakeitimais) ir įėjo kaip sudėtinė dalis į pirmą iš palaiminimų prieš „Šma“ skaitymą.

Antras, „trumpasis“ palaiminimas, visas yra skirtas Kūrėjo, kuris davė mums absoliučiai ypatingą šviesą – Toros šviesą, garbinimui.

Jis prasideda šiais žodžiais: „Meile amžina Tu pamilai mus, Kūrėjau...“ (arba: „Didele meile pamilai Tu...“ aškenazių „sidure“), o užsibaigia taip: „Palaimintas Tu, Kūrėjau, pasirinkęs savo tautą, Izraelį, su meile“!.

Skaitant šią maldą suimame kaire ranka tarp mažojo ir bevardžio pirštų visus keturis „cicito“ kutus ir prispaudžiame juos prie širdies.

Po to, kai sakome trečią „Šma“ dalį – dalį apie „cicit“ – bučiuojame juos kiekvieną kartą, kai paminime žodį „cicit“ ir pabaigoje: „Aš, Kūrėjas – Jūsų Dievas. Tiesa...“.

Ties žodžiais „ir pamatysite juos...“ žiūrime į „cicitą“.

Toliau, skaitant sekantį palaiminimą, dar sykį bučiuojame „cicitą“, tardami žodžius „tikri ir malonūs amžinai...“ – atsisveikinimui su „cicitu“.

Dvejose „Šma“ vietose, kur minimas „tfilinas“, dešinės rankos pirštais paliečiame pirmiausiai „rankos tfiliną“, o paskiau „galvos tfiliną“ ir kiekvieną kartą pabučiuojame pirštus.

Visas „Šma“ tekstas sudarytas iš 248 žodžių (skaičiaus, lygaus kūno organų skaičiui), kas išreiškia pilną paklusimą Kūrėjo valdžiai visa savo esybe, kaip pasakė karalius Davidas knygoje Tehilim: „Visi mano kaulai pasakys: Kūrėjau, kas prilygs Tau!?“

Tiesa, originaliame „Šma“ tekste Toroje yra tik 245 žodžiai.

Todėl tam, kad papildyti jų skaičių iki 248, chazanas ištaria tris paskutinius „Šma“ žodžius ir pereina prie sekančio palaiminimo: „Aš, Kūrėjas – Jūsų Dievas. Tiesa“.

Taip pat tas, kuris meldžiasi vienas ir neturi galimybės girdėti chazano, papildo „Šma“ žodžių skaičių tuo, kad prieš žodžius „Klausyk, Izraeli“ ištaria נֶאֱמָן מֶלֶךְ אֵל „Kūrėjas – karalius, kuriam patikime save“.

Palaiminimas, sujungiantis „Šma“ su „Šmone esre“ rytinėje maldoje „Šacharit“ – „trumpas“ palaiminimas.

Jis prasideda, kaip minėta, žodžiu אֱמֶת ir baigiasi žodžiais: „Palaimintas Tu, Kūrėjau, išgelbėjęs Izraelį“!

Po šių žodžių negalima atsakyti „amen“ – tam, kad sujungti Izraelio išgelbėjimo paminėjimą su malda „Šmone esre“.