kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • הָא לַחְמָא עַנְיָא דִּי אֲכָלוּ אַבְהָתָנָא בְּאַרְעָא דְמִצְרָיִם. כָּל דִּכְפִין יֵיתֵי וְיֵיכוֹל, כָּל דִּצְרִיךְ יֵיתֵי וְיִפְסַח. הָשַׁתָּא הָכָא לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּאַרְעָא דְיִשְׂרָאֵל. הָשַׁתָּא עַבְדֵּי לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּנֵי חוֹרִין. הגדה של פסח Tai yra vargo duona, kurią valgė manoTėvai Egipto žemėje. Kiekvienas alkanas, gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis, gali ateiti ir padaryti „Pesachą“ („Peršokimą“). Šiandien – čia, kitais metais – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, kitais metais – laisvi. (Pesacho Agada).




2.9 VEIKSMAŽODIS


Veiksmažodis yra svarbiausia, sudėtingiausia ir savičiausia ivrito kalbos dalis. Tam, kad suprastume, kaip sudaroma veiksmažodinė forma, mums reikės apibrėžti kai kurias gramatines sąvokas, kurias vartosime toliau.   

                             2.9.1. ŠAKNIS


ŠAKNIS yra bendra visų giminiškų žodžių dalis, turinti tam tikrą (pačią bendriausią) reikšmę.

KAMIENAS yra žodžio dalis, kuri turi konkrečią reikšmę ir rodo žodžio priklausomybę nustatytai gramatinei kategorijai. Kamienas apima šaknį ir gali taip pat turėti priešdėlius bei priesagas.

FLEKSIJA (galūnė) yra kintanti žodžio dalis, rodanti žodžio kaitymą linksniais, asmenimis, skaičiais ir pan.

Daugumoje pasaulio kalbų šaknis susideda iš priebalsių ir balsės (arba kelių balsių), ir žodžių darybos bei žodžių kaitymo elementai (priešdėliai, priesagos, galūnės) yra prieš šaknį arba po jos.

Ivrite, kaip ir kitose semitų kalbose, šaknis susideda tik iš priebalsių, kaip taisyklė, trijų arba keturių, tuo tarpu balsės, įsiskverbiančios tarsi į šaknies vidų, naudojamos kamieno sudarymui.

Pavyzdžiui, žodžių שָׁמַר – „jis saugojo“, וֹמֵרשׁ – „sargas“, יִשׁמוֹר – „jis saugos“, שְׁמִירָה – „apsauga“, שָׁמוּר – „saugomasis“ šaknis yra שמר – š-m-r.

Žodžių כָּתַב – „jis rašė“, כּוֹתֵב – „rašantis“, יִכתּוֹב – „jis parašys“, כְּתִיבָה – „rašymas“, מִכְתָּב – „laiškas“ šaknis yra כתב.

(Tam, kad išskirtume kamieno elementus, pažymėsime šaknies priebalses skaičiais 1, 2, 3).

Žodžiai שָׁמַר, כָּתַב turi šaknį (atitinkamai שמר, כתב) ir balses1a2a3, kartu su šaknimi sudarančias pirmos veiksmažodžio rūšies būtojo laiko kamieną (apie veiksmažodžių rūšis žiūrėti toliau).

Forma וֹמֵרשׁ, כּוֹתֵב be šaknies turi balses 1o2e3, kurių pagalba sudarytas pirmos veiksmažodžio rūšies veikiamojo dalyvio kamienas.

Lygindami to paties veiksmažodžio laiko skirtingų asmenų formas, mes gauname asmenybines galūnes: כָּתַבְתִּי – „aš rašiau“, כָּתַבְתָּ – „tu rašei“ (vyr. g.), כָּתַבְתְּ – „tu rašei“ (mot. g.), כָּתַב - „jis rašė“, כָּתְבָה – „ji rašė“:

galūnės תִּי – 1 asm., vns., būtasis laikas, תָּ – 2 asm., vyr. g., vns., תְּ – 2 asm., mot. g., vns., nulis (galūnės nebuvimas) – 3 asm., vyr. g., vns., ־ָה – 3 asm., mot. g., vns.


Būsimajame laike vietoje galūnių naudojami asmenybiniai priešdėliai (kartais derinant su galūnėmis):

אֶכְתֹּב – „aš rašysiu“, תִּכְתֹּב – „tu (vyr. g.) rašysi“, תִּכְתְּבִי – „tu (mot. g.) rašysi“, יִכְתֹּב – „jis rašys“, תִּכְתֹּב – „ji rašys“ – priešdėliai א – 1 asm., vns., būsimasis laikas, ת – 2 asm., vyr. g., vns., ת־י – 2 asm., mot. g., vns., י – 3 asm., vyr. g., vns., ת - 3 asm., mot. g., vns.


Kaip esamasis laikas ivrite vartojamas dalyvis, kuris kaitomas ne asmenimis, bet giminėmis ir skaičiais:

כּוֹתֵב אֲנִי „aš (vyr. g.) rašau“, כּוֹתֵב אַתָּה „tu (vyr. g.) rašai“, כּוֹתֶבֶת אַתּ „tu (mot. g.) rašai“, כּוֹתֶבֶת הִיא „ji rašo“ ir t.t.

Ivrite nėra veiksmažodžio būsenos: nėra skirtumo tarp „skaičiau“ ir „perskaičiau“, „parašysiu“ ir „rašysiu“. Iš dalies imperfektą (būtojo laiko) atitinka analitinė (sudurtinė) forma, sudaryta iš būtojo laiko veiksmažodžio הָיָה „būti“ plius dalyvis, reiškiantis ilgalaikį arba daugkartinį veiksmą praeityje: יוֹם־יוֹם לַבְּרֵיכָה הוֹלֵךְ הָיִיתִי שֶׁעָבְרָה בַּשָׁנָה „pernai metais aš vaikščiojau į baseiną kiekvieną dieną“.

Ta pati forma turi ir antrą reikšmę – tariamosios nuosakos: בָּא הָיִיתִי אוֹתִי מַזְמִין הָיִיתָ אִלּוּ „jeigu tu pakviestum mane, aš ateičiau“.


2.9.2. VEIKSMAŽODŽIŲ RŪŠYS


Be paprastų veiksmažodžių, susidedančių iš šaknies plius balsių 1a2a3 būtajame laike ir i12o3 (-i12a3, -i12e3) būsimajame laike, ivrite yra išvestinių veiksmažodžių, sudarytų pasitelkus priešdėlius, dagešą antrame šaknies priebalsyje ir tam tikras balses.

Struktūriniai veiksmažodžių tipai vadinami rūšimis (בִּנְיָנִים - בִּנְיָן).

Ivrite yra 7 pagrindinės veiksmažodžių rūšys:

paprasta קַל (שָׁבַר – „sulaužė“, כָּתַב – „rašė“),

נִפְעַל (נִשְׁבַּר – „sulūžo“, נִכְתַּב – „buvo parašytas“),

פִּעֵל (שִׁבֵּר – „sudaužė“),

פֻעַל (שֻׁבּר – „buvo sudaužytas“),

הִתְפַּעֵל (הִתכַּתֵּב – „buvo perrašomas“, הִתְרַחֵץ – „maudėsi“),

הִפְעִיל (הִכְתִּיב – „diktavo“, הִכְנִיס – „įnešė, įvedė“),

הֻפְעַל (הֻפְנַס – „buvo įvestas, įneštas“).

Išsamiau veiksmažodžių rūšių reikšmė ir sudarymas bus išnagrinėti toliau.


2.9.3. ŠAKNŲ VARIANTAI (גְזָרוֹת)


Šaknis gali būti sudaryta iš trijų (dauguma) arba keturių priebalsių.

Atitinkamai kalba toliau eis apie trijų arba keturių priebalsių šaknį.

Šaknies priebalsės gali likti be pokyčių visose žodžio formose ir neturėti įtakos balsėms (שָׁמַר, יִשְׁמוֹר, שׁוֹמֵר) arba jose gali vykti minimali kaita (ב־בּ, כ־כּ, פ־פּ, pavyzdžiui, בָּדַק-יִבְדוֹק, פָּגַשׁ-יִפְגוֹשׁ, כָּתַב-יִכְתּוֹב).

Šaknis gali turėti vieną iš gomurinių priebalsių (א, ע, ה, ח), kurios veikia prieš tai buvusią balsę (יִשְׁמֹר-יַעֲמֹד, יִכְתֹּב-יִפְתַּח), negauna dagešo (דִּבֵּר - שִׂחֵק, תֵּאֵר) ir žodžio pradžioje, ir viduryje paprastai vietoje šva įgyja vieną iš chatafų, sutinkamai su prieš tai buvusia balse (לְכְתֹּב-לַעֲמֹד, לֶאֶהֹב, יְדַבְּרִי-יְשַׂחֲקוּ) .

Žodžio gale gomurinės ע, ה, ח gali eiti tik po balsės a. Todėl jeigu įprastas įbalsinimas prieš paskutinę šaknies priebalsę reikalauja kurios nors kitos balsės, tai arba ji pakeičiama į a (יִכָּתֵב - יִפָּתַח „atsidarys“, יִשָּׁמַע „bus išgirstas“), arba a įterpiama tarp šios balsės ir gomurinės priebalsės (לִכְתֹּב - לִפְתֹּחַ, לִשְׁמֹעַ; הִכְנִיס - הִשְׁמִיעַ). Priebalsė r ר taip pat neįgyja dagešo ir todėl sukelia pokyčius prieš tai buvusioje balsėje taip kaip gomurinės: דִּבֵּר - פֵּאֵשׁ, kaip תֵּאֵר; יִכָּתֵב - יֵרָשֵּׁם, kaip יֵחָשֵּׁב .


Lietuvių kalboje pagrindine veiksmažodžio forma laikoma jo bendratis (infinityvas): eiti, rašyti.

Ivrite pagrindine veiksmažodžio forma priimta būtojo laiko vyriškos giminės vienaskaitos 3 asmens forma: הָלַךְ, כָּתַב, kaip pati paprasčiausia, tuo tarpu bendratyje toli gražu ne visada lengva išskirti šaknį (žr. לָלֶכֶת – „eiti“, kur iškrito pirma šaknies priebalsė הלך, ir לָתֵת – „duoti“, kur iš šaknies נתן liko tik viena vidurinė priebalsė ת).

Ivrito gramatikoje kaip pavyzdį priimta vartoti šaknį פעל – „veikti“ ir žymėti atitinkamai pirmą šaknies priebalsę raide פ, antrą – raide ע ir trečią – raide ל.

Tokiu būdu žymėjimas פ״נ ženklina šaknį, kurios pirma priebalsė yra נ (נָפַל), ע״ו – šaknį su antra šaknies ו (קום), ע״ע – šaknį, kurios antra ir trečia priebalsės vienodos (סבב).


2.9.4. VEIKSMAŽODŽIO SISTEMAI KIEKVIENOJE VEIKSMAŽODŽIO RŪŠYJE MES PRISKIRIAME:


1. Asmenavimą būtajame laike.

2. Asmenavimą būsimajame laike.

3. Dalyvį, atliekantį taip pat esamojo laiko vaidmenį.

4. Paprastojoje veiksmažodžio rūšyje (קַל) taip pat esantį neveikiamosios rūšies dalyvį.

5. Liepiamąją nuosaką.

6. Absoliučią bendratį.

7. Linksniuojamą bendratį.

8. Veiksmo vardą.

Šia tvarka pateikiamos formos toliau veiksmažodžių lentelėje.


1. Būtajame laike veiksmažodis asmenuojamas pasitelkus asmenų galūnes.

Vienaskaitos ir daugiskaitos antrajame asmenyje bei vienaskaitos trečiame asmenyje yra giminių skyrimas:

 כָּתַבְתָּ אַתָּה – tu rašei, כָּתַבְתְּ אַתְּ – tu rašei (mot. g.)

כְּתַבְתֶּם אַתֶּם – jūs (vyr. g.) rašėte, כְּתַבְתֶּן אַתֶּן – jūs (mot. g.) rašėte

כָּתַב הוּא – jis rašė, כָּתְבָה הִיא – ji rašė

Daugiskaitos trečiajame asmenyje veiksmažodis turi vieną formą vyriškai ir moteriškai giminei: כָּתְבוּ הֵם, כָּתְבוּ הֵן – jie rašė.

Asmeninės galūnės nekirčiuotos, išskyrus vienaskaitos mot. g. 3 asmens כָּתְבָה ir daugiskaitos 3 asmens כָּתְבוּ galūnes. Šiose formose paskutinė kamieno balsė iškrenta (išskyrus veiksmažodžio rūšį הִפְעִיל, žr. lentelę).

Veiksmažodžio rūšyje הִפְעִיל kirtis visada yra paskutiniame kamieno skiemenyje prieš galūnę: הִכְנִיסָה hichnísa, הִכְנִיסוּ hichnísu.
Antrajame daugiskaitos asmenyje literatūrinė norma reikalauja kirčio poslinkio į galūnę, be to, paprastoje veiksmažodžio rūšyje (קַל) pirma balsė (kamac) pakeičiama šva: כְּתַבְתֶּן, כְּתַבְתֶּם, o esant gomurinei raidei – chataf-patachu: אֲמַרְתֶן, אֲמַרְתֶּן.

Šnekamojoje kalboje kirtis lieka kamiene ir balsė nesikeičia: כּתבתּם katávtem, אמרתם amártem.

Formos reikšmė aiški iš paties pavadinimo – tai būtasis laikas (כָּתַב – „rašė, parašė”).

Bibliniame ivrite retkarčiais pavartojama ši forma su pirma jos esančiu jungtuku וְ־ ir tai išreiškia būsimąjį laiką: וכתב prasme וְיִכְתֹּב – „parašys“.

Šiuolaikinėje kalboje išliko tik viena forma וְהָיָה reikšme „ir jei atsitiks, kad …”.

Senovės kalboje būtojo laiko forma, sudaryta iš būdvardžių, reiškė esamojo laiko būseną:

יַעֲקֹב אֹהֳלֶיךָ מַה־טֹּבוּ  „Kokios puikios tavo palapinės, Jaakovai!” (Bemidbar 24:5), נָּעַמְתְּ וּמַה יָּפִית מַה  „Kokia tu graži, kokia maloni!” („Giesmių giesmė” 7:7). קָטֹנְתִּי – „aš mažas” (turima omeny: „kas aš toks, kad …”).


2. Būsimajame laike veiksmažodis asmenuojamas priešdėlių pagalba (אֶכְתֹּב, תִּכְתֹּב) arba priešdėlių derinyje su galūnėmis (תִּכְתְּבוּ, יִכְתְּבוּ), kurios pridedamos prie būsimojo laiko kamieno (atkreipkite dėmesį: kiekviena forma – būtasis laikas, būsimasis laikas, dalyvis ir t.t. – turi savo kamieną).

Daugiskaitos mot. giminės antro ir trečio asmens formos (תִּכְתָּבְנָה) nebevartojamos ir paprastai pakeičiamos vyr. giminės (יִכְתְּבוּ,תִּכְתְּבוּ) formomis, tačiau šias formas galima rasti išsilavinusių žmonių ne tik rašytinėje, bet ir šnekamojoje kalboje.

Formos reikšmė: būsimasis laikas. 2-ojo asmens formos gali būti vartojamos vietoje liepiamosios nuosakos (תַּגִּיד – “sakyk”). 3-ojo asmens formos gali būti vartojamos paliepimo, nukreipto į trečią asmenį, reikšme !פְּלוֹנִי יְשֻׁחְרַר – „Laisvę tokiam tai!“ (pažodžiui: „Tebūnie išlaisvintas toks tai“); יָבוֹא – „tegul įeina“ (reiškia „įeikite“ - atsakant į durų beldimą).

Veiksmažodžiams היה – „būti” ir חי – „gyventi” išreikšti vartojama speciali trumpa forma יְהִי – „tegul būna“ (kartais יְהֵא: יִהְיֶה אַשֶׁר יְהֵא – „bus, kas bus“) ir יְחִי (mot g. תְּחִי) – „Tegyvuoja!“.

Bibliniame ivrite būsimojo laiko forma su pirma jos esančiu jungtuku וְ־ žymėjo būtąjį laiką (וַיְדַבֵּר – „ir prakalbo”).

Be to, tipo עו״י veiksmažodžiai (t.y. su vidurine šaknies ו arba י: קום, שים), ל״ה (pvz. בכה, ראה), veiksmažodžio rūšis הִפְעִיל ir veiksmažodis אמר – „pasakyti“, turėjo ypatingą, taip vadinamą trumpą formą:
יָקוּם „atsistos“, וַיָקֹם va-jákom „ir atsistojo“, יִבְכֶּה – וַיֵבְךְ va-jevk „ir jis pravirko“, יַבְדִּיל – וַיַבְדֵּל „ir jis padalino“, תֹּאמַר – וַתֹּאמֶר va-tómer „ir ji pasakė“.

Šiuolaikinėje literatūroje ši forma retsykiais pavartojama stilizacijos tikslais.


3. Kaip esamasis laikas yra vartojamas dalyvis, kuris yra kaitomas ne asmenimis, bet giminėmis ir skaičiais: כּוֹתֵב – „rašantis”, כּוֹתֶבֶת – „rašanti”, כּוֹתְבִים – „rašantys” (vyr.g.), כּוֹתְבוֹת – „rašančios”.

Dalyvis gali būti taip pat vartojamas kaip daiktavardžio pažyminys (apie dalyvines konstrukcijas – žr. sintaksę) arba, kaip pats daiktavardis: מֵנַהֵל – „vadovaujantis, vadovas, direktorius”, שׁוֹמֵר – „sargas”.

Rūšis (veikiamoji arba neveikiamoji) yra nustatoma rūšimi veiksmažodžio, iš kurio sudarytas dalyvis: מַזְמִין – „kviečiantis” (iš הִזְמִין – „pakvietė”) - מֻזְמָן – „pakviestasis” (iš הֻזְמַן – „buvo pakviestas”).


4. Paprastojoje veiksmažodžio rūšyje (קַל) greta veikiamosios rūšies dalyvio yra atskiras neveikiamosios rūšies dalyvis: שָׁמוּר – „saugomas”, כָּתוּב – „parašytas”.

Kai kuriais atvejais jis turi aktyvią reikšmę (אֲנִי סָבוּר – „manau”), kaip taisyklė, su baigtumo niuansu: שָׁתוּי – „girtas”, רָכוּב – „atsisėdęs raitas”.


5. Liepiamosios nuosakos anksčiau būta 4-ių formų: vyriška ir moteriška giminė, vienaskaita ir daugiskaita: כְּתֹב, כִּתְבִי, כִּתְבוּ, כְּתָבְנָה.

Tačiau mot. giminės daugiskaitos forma któvna (כְּתָבְנָה) visiškai nebevartojama šnekamojoje kalboje.

Be to, reikia pažymėti, kad šnekamojoje kalboje kaip liepiamoji nuosaka, paprastai naudojama būsimojo laiko antro asmens forma, o pirminė liepiamosios nuosakos forma išliko labiausiai vartojamuose veiksmažodžiuose (בוֹא, קוּם, שֵׁב, לֵךְ, תֵן, קַח, זוּז, סַע, הִיכָּנֵס) ir taip pat tam tikruose nusistovėjusiuose posakiuose (pvz.: הַכְנֵס – „įdėk apkabą į šautuvą”, įprastai: תַּכְנִיס – „įnešk, įvesk, įdėk”).

Pasyvūs veiksmažodžiai (veiksmažodžio rūšies פֻעַל, הֻפְעַל ir dauguma veiksmažodžių iš נִפְעַל) neturi liepiamosios nuosakos.


6. Absoliuti bendratis כָּתב vartojama ypač retai, paprastai frazėse su tos pačios šaknies veiksmažodžiu tam, kad sustiprinti prasmę: מוֹת יָמוּת – „mirte numirs”,  הָיֹה הָיָה – „gyveno kartą”.


7. Linksniuojama bendratis dažniausiai vartojama su prielinksniu לְ־ ir atitinka rusų k. bendratį (לִכְתֹּב – „rašyti”, לָלֶכֶת – „eiti”).

Literatūrinėje kalboje ji gali būti su prielinksniu בְּ־ (rečiau – מִ־, כְּ־, עִם) ir su įvardžiuotine priesaga arba derinimo be prielinksniu konstrukcijoje su sekančiu daiktavardžiu.

Šiuo atveju ji atitinka rusų k. padalyvį (בְּשָׁמְעוֹ – „jis, išgirdęs”) arba šalutinį laiko sakinį (בְּבוֹא הָעֵת – „kai ateis laikas”).

Atkreipkite dėmesį: įvardžiuotinė priesaga arba pažymintysis daiktavardis yra veiksmo subjektas: הָאֵלֶּה הַדְּבָרִים אֶת בְּשָׁמְעוֹ„išgirdęs (kai jis išgirdo) šiuos žodžius”, בְּשָׁמְעִי – „kai aš išgirdau”.


8. Veiksmo vardas yra veiksmažodinis daiktavardis, reiškiantis veiksmą.

Ivrite veiksmo vardas sudaromas pagal taisykles, kaip bet kuri kita forma (nors yra ir taisyklės išimčių), be to, kiekviena veiksmažodžių rūšis (išskyrus פֻעַל, הֻפְעַל) turi savo veiksmo vardo tipą:
נִמְנַע – „susilaikyti” – הִמָּנְעוּת – „susilaikymas”
סִפֵּר – „papasakoti” – סִפּוּר – „pasakojimas”
הִתְכַּתֵּב – „susirašinėti” – הִתְכַּתְּבוּת – „susirašinėjimas”
הִכְתִּיב – „diktuoti” – הַכְתָּבָה – „diktantas”.


2.9.5 PAPRASTA RŪŠIS – קַל בִּנְיַן

שיר מות קום סבב קנה קרא יכל ישן כתב Būtasis laikas
שַׁרְתִּי מַתִּי קַמְתִּי סַבּוֹתִי קָנִיתִי קָרָאתִי יָכֹלְתִּי יָשַׁנְתִּי כָּתַבְתְּי אני
שַׁרְתָּ מַתָּ קַמְתָּ סַבּוֹתָ קָנִיתָ קָרָאתָ יָכֹלְתָּ יָשַׁנְתָּ כָּתַבְתָּ אתה
שַׁרְתְּ מַתְּ קַמְתְּ סַבּוֹת קָנִית קָרָאת יָכֺלְתְּ יָשַׁנתְּ כָּתַבְתְּ את
שָׁר מֵת קָם סָבַב,סַב קָנָה קָרָא יָכֹל יָשֵׁן כָּתַב הוא
שָׁרָה מֵתָה קָמָה סָבְבָה,סַבָּה קָנְתָה קָרְאָה יָכְלָה יָשְׁנָה כָּתְבָה היא
שַׁרְנוּ מַתְנוּ קַמְנוּ סַבּוֹנוּ קָנִינוּ קָרָאנוּ יָכֹלְנוּ יָשַׁנְנוּ כָּתַבְנוּ אנחנו
שַׁרְתֶּם מַתֶּם קַמְתֶּם סַבּוֹתֶם קְנִיתֶם קְרָאתֶם יְכֺלְתֶּם יְשַׁנְתֶּם כָּתַבְתֶּם אתם
שַׁרְתֶּן מַתֶּן קַמְתֶּן סַבּוֹתֶן קְנִיתֶן קְרָאתֶן יְכֹלֽתֶּן יְשַׁנְתֶּן כָּתַבְתֶּן אתן
שָׁרוּ מֵתוּ קָמוּ סָבְבוּ,סבּוּ קָנוּ קָרְאוּ יָכֽלוּ יָשְׁנוּ כָּתַבְוּ הן,הם
אָשִׁיר אָמוּת אָקוּם אָסוֹב אֶקֽנֶה אֶקְרָא אוּכַל אִישַׁן אֶכְתֹּב אני Būsimasis laikas
תָּשִׁיר תָּמוּת תָּקוּם תָּסוֹב תִּקְנֶה תִּקְרָא תּוּכַל תִּישַׁן תִּכְתֺּב אתה
תָּשִׁירי תָּמוּתִי תָּקוּמִי תָּסוֹבִּי תִּקְנִי תִּקְרְאִי תּוּכְלִ תִּישְׁנִי תִּכְתְּבִי את
יָשִׁיר יָמוּת יָקוּם יָסוֹב יִקְנֶה יִקְרָא יוּכַל יִישַׁן יִכְתֹּב הוא
תָּשִׁיר תָּמוּת תָּקוּם תָּסוֹב תִּקְנֶה תִּקְרָא תּוּכַל תִּישַׁן תִּכְתֺּב היא
נָשִׁיר נָמוּת נָקוּם נָסוֹב נִקְנֶה נִקְרָא נוּכַל נִישַׁן נִכְתֹּב אנחנו
תָּשִׁירוּ תָּמוּתוּ תָּקוּמוּ תָּסוֹבּוּ תִּקְנוּ תִּקְרְאוּ תִּוּכְלוּ תִּישְׁנוּ תִּכְתְבוּ אתם
תָּשֵׁרְנָה תָּמוֹתְנָה תָּקוֹמְנָה תְּסוּבֶּינָה תִּקְנֶינָה תִּקְרֶאנָה תּוּכַלְנָה תִּישַׁנָה תִּכְתֺּבְנָה אתן
יָשִׁירוּ יָמוּתוּ יָקוּמוּ יָסוֹבּוּ יִקְנוּ יִקְרְאוּ יוּכְלוּ יִישְׁנוּ יִכְתְּבוּ הם
תָּשֵרְנַה תָּמוֹתְנָה תָּקוֹמְנָה תְּסוּבֶּינָה תִּקְנֶינָה תִּקְרֶאנָה תּוּכַלְנָה תִּישַׁנָּה תִּכְתֺּבְנָה הן

שָׁר מֵת קָם סוֹבֵב קוֹנֶה קוֹרֵא יָכוֹל יָשֵׁן כּוֹתֵב Dalyvis
שָׁרָה מֵתָה קָמָה סוֹבֶבֶת קוֹנָה קוֹרֵאת יְכוֹלָה יְשֵׁנָה כּוֹתֶבֶת
שָׁרִים מֵתִים קָמִים סוֹבְבִים קוֹנִים קוֹרְאִים יְכוֹלִים יְשֵׁנִים כּוֹתְבִים
שָׁרוֹת מֵתוֹת קָמוֹת סוֹבְבוֹת קוֹנוֹת קוֹרְאוֹת יְכוֹלוֹת יְשֵׁנוֹת כּוֹתְבוֹת
קָנוּי נָשׂוּי,קָרוּי כָתּוּב Neveikiamosios rūšies dalyvis
קְנוּיָה נְשׂוּאָה, קְרוּיָה כְּתוּבָה
שִׁיר מוּת קוּם סוֹב קְנַה קְרָא שַׁן כְּתֹב Liepiamoji nuosaka
שִׁירִי מוּתִי קוּמִי סוֹבִּי קְנִי קְרְאִי שְׁנִי כִּתְבִי
שִׁירוּ מוּתוּ קוּמוּ סוֹבּוּ קְנוּ קִרְאוּ שְׁנוּ כִּתְבוּ
שֵׁרְנָה מוֹתְנָה קוֹמְנָה סוֹבְנָה קְנָינָה קְרָאנָה שֵׁנָּה כְּתֹבְנָה
שִׁיר מוֹת קוֹם סָבוֹב קָנֹה קָרוֹא יָכוֹל יָשׁוֹן כָּתוֹב Absoliuti bendratis
לָשִׁיר לָמוּת לָקוּם לָסוֹב לִקְנוֹת לִקְרוֹא לִישׁוֹן לִכְתּוֹב Linksniuojama bendratis
שִׁירָה מִיתָ קִימָה קְנִיָה קְרִיאָה שֵׁינָה,שֵׁנָה כְּתִיבָה Veiksmo vardas


Pastabos:

1. Būtajame laike yra trys įbalsinimo tipai: 1a2a3 = labiausiai paplitęs, 1a2e3 – atskiruose veiksmažodžiuose, reiškiančiuose būseną (יָשֵׁן) (balsė e pasirodo tik vienaskaitos vyr.g. 3-iame asmenyje, likusiose 3-io asmens formose ji iškrenta, o 1-ame ir 2-ame asmenyje pereina į a) ir tik keletoje 1a2o3 veiksmažodžių, iš kurių naudojamas yra tik יָכֹל „galėti“ (šnekamojoje kalboje dažnai būna su 1-o tipo įbalsinimu יָכַל, arba pakeičiama dalyviu יָכוֹל su pagalbiniu veiksmažodžiu הָיָה: יָכוֹל הָיָה = יָכַל (netaisyklinga forma) = יָכֹל „jis galėjo“).


2. Daugiskaitos 2-ame asmenyje literatūrinė kalba reikalauja kirčio poslinkio į galūnę, be to, 1-a balsė pereina į šva (esant gomurinėms priebalsėms – į chataf-patach): כְּתַבְתֶּם ,הֲלַכְתֶּם.

Šnekamojoje kalboje kirtis lieka šaknyje ir balsė nesikeičia (הָלַכְתֶּם).


3. Veiksmažodžiai, kurių paskutinė šaknies priebalsė yra י (vns. vyr.g. 3 asm. yra rašoma ה, todėl visa atmaina vadinasi ה"ל) 1-ame ir 2-ame asmenyje turi įbalsinimą 1a2i-; vns. vyr.gim. 3-iame asm. ir dgs. paskutinė šakninė raidė iškrenta: קָנָה, קָנוּ, o vns. mot. g. 3-iame asm. pereina į ת: קָנְתָה, רָאֲתָה.


4. Veiksmažodžiai su vienodomis 2-a ir 3-ia šaknies priebalsėmis (tipas ע"ע) sudaro ypatingą asmenavimo tipą (סַבּוֹתִי), beveik nenaudojamą šnekamojoje kalboje. Vietoje jo paprastai naudojamas pirmas tipas (כָּלַל).


5. Veiksmažodžių tipe י"עו (su vidurine šaknine ו, י) ši priebalsė pasireiškia kaip būsimojo laiko, liepiamosios nuosakos ir bendraties ilga balsė (יָקוּם ,קוּם ,לָקוּם ).


6. Būsimojo laiko daugiskaitos moteriškos giminės formos (2-as ir 3-ias asmuo) yra nebenaudojamos ir pakeičiamos atitinkamomis vyriškos giminės formomis.


7. Būsimojo laiko šaknies įbalsinimas gali būti -i12o3 יִכְתֹּב (dauguma), -i12a3 (יִרְכַּב, יִלְמַד; šis įbalsinimas būtinas, jeigu 2-oji arba 3-ioji šaknies priebalsė gomurinė: יפְתַּח, יִשְׁאַל), arba -e2e3, -i2e3 (veiksmažodžiuose, kurių daugiskaitoje 1-as šakninis iškrenta: יִתֵּן nuo נָתַן, יֵלֵךְ nuo הָלַךְ, יֵשֵׁב nuo יָשַׁב).


8. Veiksmažodžių ה"ל įbalsinimas būsimajame laike –i12e: יִרְאֶה nuo רָאָה, יִקְנֶה nuo קָנָה.


9. Veiksmažodžių י"עו įbalsinimas –a1i3, -a1u3, retai –a1o3: יָשִׁיר nuo שָׁר - šaknis שׁיר, יָקוּם nuo קָם – šaknis קום, יָבוֹא nuo בָּא – šaknis בוא.


10. Dalyvio įbalsinimas 1o2e3 (dauguma), 1a2e3 (יָשֵׁן) pakankamai retai; šnekamojoje kalboje sutinkama neteisinga, sudaryta pagal analogiją, forma יוֹשֵׁן, ir 1a2o3 – vienintelis veiksmažodis יָכוֹל.


11. Moteriškos giminės dalyviuose, susidariusiuose iš veiksmažodžių tipo י"עו, literatūrinė forma reikalauja kirčio galūnėje (קָמָה,שָׁרָה), tuo tarpu šnekamojoje kalboje – kirtis šaknyje: káma, šára.


12. Liepiamoji nuosaka atitinka (daugumoje atvejų) daugiskaitos 2-o asmens be priešdėlio formą. Tačiau, jeigu pirma šaknies priebalsė – viena iš raidžių ב ג ד ר פ ת, tai ji įgauna dagešą, o antra priebalsė jį praranda (תִּכְתֺּב – כְּתֹב). Jeigu po priešdėlio atmetimo žodžio pradžioje atsiranda du šva, tai pirmas iš jų keičiasi į i (תִּכְתְּבִי – כִּתְבִי) arba į a, jeigu po jo seka gerklinė priebalsė (תִּשְׁאֲלִי – שַׁאַלִי).


13. Šnekamojoje kalboje tik nedaugelis veiksmažodžių išlaikė ypatingą liepiamosios nuosakos formą: בּוֹא „ateik čia“, זוּז „eik šalin, nešdinkis“, תֵּן „duok“, סַע „važiuok“, קחַ „paimk“ ir kai kurie kiti. Paprastai tam naudojama būsimojo laiko forma.

Veiksmažodžiuose, išsaugojusiuose įprastą liepiamąją nuosaką, būsimasis laikas (liepiamosios nuosakos reikšme) paprastai turi mandagesnį atspalvį: זוּז „eik šalin, nešdinkis“ – תָּזוּז „pasislink“; בּוֹא „ateik čia, prieik“ – תָּבוֹא „ateik (į svečius)“.


14. Kaip jau buvo kalbėta, absoliuti bendratis naudojama labai retai, pirmiausiai posakiuose su sustiprinimo atspalviu.


15. Asmenuojama bendratis kartu su įprasta forma li – 12o3 turi labai retą formą li – 12a3: לִרְכַב „joti“.

Veiksmažodžiai su paskutine י (tipas ה"ל) keičia jį į ת: לִקְנוֹת, לִרְאוֹת. Literatūrinėje kalboje asmenuojama bendratis gali būti naudojama su prielinksniu בְּ־, ir su įvardžiuotine priesaga (tuo atveju pilname veiksmažodyje įvyksta balsių pasikeitimas: בִּכְתֹב - בְּכָתְבוֹ), jos reikšmė yra analogiška rusų kalbos veiksmažodiniam prieveiksmiui.


16. Pagrindinė veiksmo vardo forma – 12i3a: כְּתִיבָה, bet sutinkama taip pat פְּעֻלָּה ,עֲבוֹדָה. Iš veiksmažodžių su pirma י – 2e3a: שֵׁינָה „sapnas“ nuo יָשֵׁן „miegoti“, לֵידָה „gimdymas“ nuo יָלַד „gimdyti“, tačiau יְשִׁיבָה nuo יָשַׁב „sėdėti“. Iš veiksmažodžių י"עו: 1i3a (שִׁירָה ,מִיתָה).

 

17. Nemažai veiksmažodžių su pirma šaknine י, kai kurie veiksmažodžiai su pirma נ, o taip pat veiksmažodžiai הָלַךְ „eiti“ ir לָקַח „imti“ būsimajame laike ir liepiamojoje nuosakoje praranda pirmą priebalsį: אֵשֵׁב, שֵׁב; אֵתֵּן, תֵּן; אֶפֹּל, פֺּל; אֵלֵךְ, לֵךְ; אֶקַּח, קַּח.

Bendratyje šie veiksmažodžiai įgauna galūnę ת : לָשֶׁבֶת, לָתֵת, לָקַחַת (bet לִפּוֹל).


18. Veiksmažodžiuose su pirma gomurine, balsė prieš ją keičiasi iš i į a, rečiau į e: יַחְשֹׁב, יֶחֳזֵק. Tuo būdu gomurinė paprastai vietoj šva gauna chataf-patach arba chataf-segol: יַעֲמֺד.

Kai paskutinė šaknies balsė iškrenta ir šis skiemuo tampa uždaras, tai chataf pereina į pilną balsę a arba e: תַּעַמְדִי, יֶחָזְקוּ.


19. Kai kurie veiksmažodžiai su pirma א pasižymi tam tikromis ypatybėmis: tai būsimasis laikas אֹמַר, יֺאמַר, יֺאכַל; liepiamoji nuosaka אֱמֹר, אֱכֹל; bendratis לוֹמַר, לֶאֱכֹל.


20. Ypatinga trumpoji būsimojo laiko forma, naudojama (biblinėje kalboje ir kaip archajinė stilistinė priemonė) su jungtuku וַ־, taip išreiškiant būtąjį laiką: וַֹאמֶר, וַיִבֶן va-iven nuo יִבְנֶה, וַיָקָם va-jakom nuo יָקוּם, וַיַעַשׂ vajas nuo יַעֲשֶׂה.


2.9.6. VEIKSMAŽODŽIŲ RŪŠISנִפְעַל


נְסוּגוֹתִי נֶהֱנֵיתִ נִקְרֵאתִּי נוֹכַחְתִּי נֶאֱנַחְתִּי נֶאֱסַרְתִּי נֶחְשַבְתִּי נִכְנַסְתִּי אני Būtasis laikas
נְסוּגוֹתָ נֶהֱנֵיתָ נִקְרֵאתָּ נוֹכַחְתָּ נֶאֱנַחְתָּ נֶאֱסַרְתָּ נֶחְשַבְתָּ נִכְנַסְתָּ אתה
נְסוּגוֹתְ נֶהֱנֵיתְ נִקְרֵאתְּ נוֹכַחַתְּ
(נוֹכַחְתְּ) נֶאֱנַחַתְּ
(נֶאֱנַחְתְּ) נֶאֱסַרְתְּ נֶחְשַבְתְּ נִכְנַסְתְּ את
נָסוֹג נֶהֱנָה נִקְרָא נוֹכַח נֶאֱנַח נֶאֱסַר נֶחְשַב נִכְנַס הוא
נָסוֹגָה נֶהֱנְתָה נִקְרְאָה נוֹכְחָה נֶאֱנְחָה נֶאֱסְרָה נֶחְשְבָה נִכְנְסָה היא
נְסוּגוֹנוּ נֶהֱנֵינוּ נִקְרֵאנוּ נוֹכַחְנוּ נֶאֱנַחְנוּ נֶאֱסַרְנוּ נֶחְשַבְנוּ נִכְנַסְנוּ אנחנו
נְסוּגוֹתֶּם נֶהֱנֵיתֶּם נִקְרֵאתֶּם נוֹכַחְתֶּם נֶאֱנַחְתֶּם נֶאֱסַרְתֶּם נֶחְשַבְתֶּם נִכְנַסְתֶּם אתם
נְסוּגוֹתֶּן נֶהֱנֵיתֶּן נִקְרֵאתֶּן נוֹכַחְתֶּן נֶאֱנַחְתֶּן נֶאֱסַרְתֶּן נֶחְשַבְתֶּן נִכְנַסְתֶּן אתן
נָסוֹגוּ נֶהֱנוּ נִקְרְאוּ נוֹכְחוּ נֶאֱנְחוּ נֶאֱסְרוּ נֶחְשְבוּ נִכְנְסוּ הם, הן

אֶסּוֹג אֵהָנֶה אֶקָּרֵא אֶוָּכַח אֵאָנַח אֵאָסֵר אֵחָשֵב אֶכָּנֵס אני Būsimasis laikas
תִּסּוֹג תֵּהָנֶה תִּקָּרֵא תִּוָּכַח תֵּאָנַח תֵּאָסֵר תֵחָשֵב תִּכָּנֵס אתה
תִּסּוֹגִי תֵּהָנִי תִּקָּרְאִי תִּוָּכְחִי תֵּאָנְחִי תֵּאָסְרִי תֵּחָשְבִי תִּכָּנְסִי את
יִסּוֹג יֵהָנֶה יִקָּרֵא יִוָּכַח יֵאָנַח יֵאָסֵר יֵחָשֵב יִכָּנֵס הוא
תִּסּוֹג תֵּהָנֶה תִּקָּרֵא תִּוָּכַח תֵּאָנַח תֵּאָסֵר תֵּחָשֵב תִּכָּנֵס היא
נִסּוֹג נֵהָנֶה נִקָּרֵא נִוָּכַח נֵאָנַח נֵאָסֵר נֵחָשֵב נִכָּנֵס אנחנו
תִּסּוֹגוּ תֵּהָנוּ תִּקָּרְאוּ תִּוָּכְחוּ תֵּאָנְחוּ תֵּאָסְרוּ תֵּחָשְבוּ תִּכָּנְסוּ אתם
תִּסּוֹגְנָה תֵּהָנֶינָה תִּקָּרֶאנָה תִּוָּכַחְנָה תֵּאָנַחְנָה תֵּאָסֵרְנָה תֵּחָשֵבְנָה תִּכָּנֵסְנָה אתן
יִסּוֹגוּ יֵהָנוּ יִקָּרְאוּ יִוָּכְחוּ יֵאָנְחוּ יֵאָסְרוּ יֵחָשְבוּ יִכָּנְסוּ הם
תִּסּוֹגְנָה תֵּהָנֶינָה תִּקָּרֶאנָה תִּוָּכַחְנָה תֵּאָנַחְנָה תֵּאָסֵרנָה תֵּחָשֵבְנָה תִּכָּנֵסְנָה הן

נָסוֹג נֶהֱנֶה נִקְרָא נוֹכָח נֶאֱנָח נֶאֱסָר נֶחְשָב נִכְנָס Dalyvis
נְסוֹגָה נֶהֱנֵית נִקְרֵאת נוֹכָחַת נֶאֱנַחַת נֶאֱסֶרֶת נֶחְשֶבֶת נִכְנֶסֶת
נְסוֹגִים נֶהֱנִים נִקְרָאִים נוֹכָחִים נֶאֱנָחִים נֶאֱסָרִים נֶחְשָבִים נִכְנָסִים
נְסוֹגוֹת נֶהֱנוֹת נִקְרָאוֹת נוֹכָחוֹת נֶאֱנָחוֹת נֶאֱסָרוֹת נֶחְשָבוֹת נִכְנָסוֹת

הִסּוֹג תֵּהָנֶה הִוָּכַח הֵאָנֵח הִכָּנֵס Liepiamoji nuosaka
הִסּוֹגִי תֵּהָנִי הִוָּכְחִי הֵאָנְחִי הִכָּנְסִי
הִסּוֹגוּ תֵּהָנוּ הִוָּכְחוּ הֵאָנְחוּ הִכָּנְסוּ
הִסּוֹגְנָה תֵּהָנֶינָה הִוָּכַחְנָה הֵאָנַחְנָה הִכָּנֵסְנָה
נָסוֹג הֵהָנֶה נִקְרוֹא נוֹכוֹחַ נֶאֱנוֹחַ נֶאֱסוֹר נַחְשוֹב נִכְנוֹס Abs. Infinit.
לְהִסוֹג לֵהָנוֹת לְהִקָרֵא לְהִוָּכַח לְהֵאָנַח לְהֵאָסֵר לְהֵחָשֵב לְהִכָּנֵס Bendratis
נְסִיגָה הִהָנוּת הִוָכְחוּת הֵאָנְחוּת הִאָסְרוּת הֵחָשְבוּת הִכָּנְסוּת Veiksmo vardas
הֲנָאָה כְּנִיסָהּ


Pastabos:


1. Pagrindinė šios veiksmažodžio rūšies reikšmė – pasyvas (neveikiamoji rūšis) iš paprastos (veikiamosios) rūšies veiksmažodžių: נִכְתַּב „parašytas“, נַעֲשָׂה „padarytas“.

Tuo pačiu yra nemažai šios rūšies veiksmažodžių, kurie neišreiškia pasyvumo: נִזְכַּר „prisiminti“, נִשְׁכַּב „atsigulti“, נִכְנַס „įeiti“.


2. Būtasis laikas ir dalyvis charakterizuojami priešdėliu ni-.

Būsimojo laiko, liepiamosios nuosakos, bendraties ir veiksmo vardo šaknis yra – i11a2e3, kur 11 reiškia raidę su dagešu (t.y. b, p, k, כּ, פּ, בּ).

Jei pirmoji šaknies raidė dagešo nepriima (tokių raidžių yra penkios – ר, ח, ה, ע, א), tai i prieš ją keičiasi į e (cere): יֵחָשֵׁב.

Gerkliniai garsai paprastai sąlygoja prieš juos einančios balsės pasikeitimą: galiniame skiemenyje e pereina į a, (יִוָּכַח) pradiniame i – į e (segol,נֶאֱסַר - נֶחְשַׁב).

Atkreipkite dėmesį į veiksmažodžius su pirmąja ע ir paskutiniąja ה: būtajame laike jų asmenavimas turi kai kurių ypatybių (נַעֲשֵׂיתִי,נַעֲשַׂיתָ ,נַעֲשֵׂית ,נַעֲשָׂה ,נַעֲשְׂתָ ,נַעֲשֵׂינוּ ,נַעֲשֵׂיתֶם ,נַעֲשֵׂיתֶן ,נַעֲשׂוּ).


3. Ypatingą formą turi נפעל iš veiksmažodžių עו״י (su vidurine י,ו) – žr. paskutinį stulpelį (נְסוּגוֹתִי). Panašią formą turi ir ע״ע tipo veiksmažodžiai (su vienodomis antrąja ir trečiąja priebalse): נָסַבָּה ,נָסָב... ,נְסַבּוֹתִי ,סבב ,לְהַסֵּב (יִסַּבּוּ ,תִּסַּבִּי) ,אֶסַּב ,נָסַבָּה ,נָסַב ,נָסַבּוּ... ,נְסַבּוֹנוּ.


4. Veiksmažodžiuose, prasidedančiuose י raide, būsimajame laike, liepiamojoje nuosakoje, bendratyje ir veiksmo varde י pereina į ו (לְהִוָּכַח, יִוָּכַח); o būtajame laike ir dalyvio formoje jis susilieja su priešdėlio balse į o (נוֹכַח).


5. Liepiamosios nuosakos forma vartojama ypač retai, paprastai jos vietoje naudojama būsimojo laiko forma (žr. priešpaskutinį stulpelį).


6. Bendraties šaknis – hi11a2e3. Jei pirmoji šaknies raidė ה, tai viena iš dviejų ה iškrenta: לֵיהָנוֹת vietoje לְהֵהָנוֹת, לֵיהָפֵךְ vietoje לְהֵהָפֵךְ.


7. Pagrindinė veiksmo vardo forma – hi11a23ut, nors kai kuriuose veiksmažodžiuose naudotina kita forma, būtent – veiksmo vardo iš paprastos veiksmažodžio rūšies: כְּנִיסָה „įėjimas“, נְסִיגָה „atsitraukimas“.

Atkreipkite dėmesį: veiksmo vardas, sudarytas iš pasyviųjų veiksmažodžių, taip pat turi pasyvią reikšmę, tuo tarpu kai veiksmo vardas iš veiksmažodžio rūšių קַל ir הִפְעִיל turi aktyvią reikšmę.

Palyginkite:
סְגִירָה (nuo סָגַר „uždarė“) – „uždarymas“
הִסָּגְרוּת (nuo נִסְגַר „buvo uždarytas“) – „tas faktas, kad... buvo uždarytas (arba: užsidarė)“.

Neretai vietoje veiksmo vardo naudojama linksniuojamoji bendratis – taip pat turinti pasyviąją reikšmę.

Palyginkite:
לְאַחַר רְצִיחָתוֹ „po nužudymo – po to, kai jį nužudė“ (nuo רָצַח „nužudė“)
לְאַחַר הֵרָצְחוֹ „po to, kai jis buvo nužudytas (nuo נִרְצַח „buvo nužudytas“)“.


8. Kadangi kai kurios veiksmažodžio rūšies נפעל formos, parašytos be įbalsinimo, atrodo neatskiriamos nuo kitų veiksmažodžių rūšių formų (פִעֵל ,קַל), šiuo metu daugelyje leidinių priimta po priešdėlio rašyti raidę י balsėms i, e pažymėti: לְהִיכָּנֵס ,הִיכָּנֵס ,תִיכָּנֵס


9. Veiksmažodžiai, kurių būtojo laiko ir dalyvio formose pirmoji šaknies raidė yra n (פ״נ), kur n yra prieš antrąją šaknies balsę, ji, kaip taisyklė, asimiliuojasi su ta balse (t.y., iškrenta ir yra pakeičiama dagešu antrojoje priebalsėje: נִשָּׂא ,נִטַּע vietoje נִנְשָׂא ,נִנְטַע).

Atkreipkite dėmesį: נִצַּל „išsigelbėti“ (vietoje נִנְצַל נפעל), tačiau נִצֵּל „naudoti, eksploatuoti“ (tos pačios šaknies פִעֵל).


2.9.7 VEIKSMAŽODŽIO RŪŠIS פִעֵל

שִׁעֲשַׁעְתִּי פִרְנַסְתִּי קוֹמַמְתִּי צִוּיתִי מִלֵּאתִי שִלַּחְתִּי טִהַרְתִּי בֵּרַכְתִּי דִּבַּרְתִּי אֲנִי
שִׁעֲשַׁעְתָּ פִרְנַסְתָּ קוֹמַמְתָּ צִוּיתָ מִלֵּאתָ שִלַּחְתָּ טִהַרְתָּ בֵּרַכְתָּ דִּבַּרְתָּ אַתָה
שִׁעֲשַׁעְתְּ פִרְנַסְתְּ קוֹמַמְתְּ צִוּיתְ מִלֵּאתְ שִלַּחְתְּ טִהַרְתְּ בֵּרַכְתְּ דִּבַּרְתְּ אַתְ
שִׁעֲשַׁע פִרְנֵס קוֹמֵם צִוָּה מִלֵּא שִלַּח טִהֵר בֵּרֵךְ דִּבֵּר הוּא
שִׁעֲשַׁעָה פִרְנְסָה קוֹמְמָה צִוְּתָה מִלֵּאָה שִלְּחָה טִהֵרָה בֵּרְכָה דִּבְּרָה הִיא
שִׁעֲשַׁעְנוּ פִרְנַסְנוּ קוֹמַמְנוּ צִוּינוּ מִלֵּאנוּ שִלַּחְנוּ טִהַרְנוּ בֵּרַכְנוּ דִּבַּרְנוּ אֲנַחְנוּ
שִׁעֲשַׁעְתֶּם פִרְנַסְתֶּם קוֹמַמְתֶּם צִוּיתֶּם מִלֵּאתֶם שִלַּחְתֶם טִהַרְתֶּם בֵּרַכְתֶּם דִּבַּרְתֶּם אַתֶּם
שִׁעֲשַׁעְתֶּן פִרְנַסְתֶּן קוֹמַמְתֶּן צִוּיתֶּן מִלֵּאתֶן שִלַּחְתֶן טִהַרְתֶּן בֵּרַכְתֶּן דִּבַּרְתֶּן אַתֶּן
שִׁעְשְׁעוּ פִרְנְסוּ קוֹמְמוּ צִוּוּ מִלֵּאוּ שִלְּחוּ טִהֲרוּ בֵּרְכוּ דִּבְּרוּ הֵם, הֵן

אֲשַׁעֲשֵׁע אֲפַרְנֵס אֲקוֹמֵם אֲצַוֶּה אֲמַלֵּא אֲשַלַּח אֲטַהֵר אֲבָרֵךְ אֲדַבֵּר אֲנִי
תִּשַׁעֲשֵׁע תְּפַרְנְס תְקוֹמֵם תְּצַוֶּה תְּמַלֵּא תְּשַׁלַּח תְּטַהֵר תְּבָרֵךְ תְּדַבֵּר אַתָה
תְּשַׁעַשְׁעִי תְּפַרְנְסִי תְקוֹמְמִי תְּצַוִּי תְּמַלְּאי תְּשַׁלְּחִי תְּטַהֲרִי תְּבָרְכִי תְּדַבְּרִי אַתְ
יְשַׁעֲשֵׁע יְפַרְנֵס יְקוֹמֵם יְצַוֶּה יְמַלֵא יְשַׁלַּח יְטַהֵר יְבָרֵךְ יְדַבֵּר הוּא
תְּשַׁעַשֵׁע תְּפַרְנְס תְקוֹמֵם תְּצַוֶּה תְּמַלֵּא תְּשַׁלַּח תְּטַהֵר תְּבָרֵךְ תְּדַבֵּר הִיא
נְשַׁעֲשֵׁע נְפַרְנֵס נְקוֹמֵם נְצַוֶּה נְמַלֵּא נְשַׁלַּח נְטַהֵר נְבָרֵךְ נְדַבֵּר אֲנַחְנוּ
תְּשַׁעַשְׁעוּ תְּפַרְנְסוּ תְקוֹמְמוּ תְּצַוּוּ תְּמַלְּאוּ תְּשַׁלְּחוּ תְּטַהֲרוּ תְּבָרְכוּ תְּדַבְּרוּ אַתֶּם
תְּשַׁעַשַׁעְנָה תְּפַרְנֵסְנָה תְקוֹמֵמְנָה תְּצַוֶּינָה תְּמַלֵּאנָה תְּשַׁלַּחְנָה תְּטַהֵרְנָה תְּבָרֵכְנָה תְּדַבֵּרנָה אַתֶּן
יְשַׁעַשְׁעוּ יְפַרְנְסוּ יְקוֹמְמוּ יְצַוּוּ יְמַלְאוּ יְשַׁלְּחוּ יְטַהֲרוּ יְבָרְכוּ יְדַבְּרוּ הֵם
תְּשַׁעַשַׁעְנָה תְּפַרְנֵסְנָה תְקוֹמֵמְנָה תְּצַוֶּינָה תְּמַלֵּאנָה תְּשַׁלַּחְנָה תְּטַהֵרְנָה תְּבָרֵכְנָה תְּדַבֵּרנָה הֵן
מְשַׁעֲשֵׁעַ מְפַרְנֵס מְקוֹמֵם מְצַוֶּה מְמַלֵּא מְשַׁלַּח מְטַהֵר מְבָרֵךְ מְדַבֵּר
מְשַׁעֲשֵׁעַת מְפַרְנֶסֶת מְקוֹמֶמֶת מְצַוָּה מְמַלֵּאת מְשַׁלַּחַת מְטַהֶרֶת מְבָרֶכֶת מְדַבֶּרֶת
מְשַׁעְשְׁעִים מְפַרְנְסִים מְקוֹמְמִים מְצַוִּים מְמַלְּאִים מְשַׁלְּחִים מְטַהֲרִים מְבָרְכִים מְדַבְּרִים
מְשַׁעְשְׁעוֹת מְפַרְנְסוֹת מְקוֹמְמוֹת מְצַווֹת מְמַלְּאוֹת מְשַׁלְּחוֹת מְטַהֲרוֹת מְבָרְכוֹת מְדַבְּרוֹת

שַׁעֲשֵׁע פַּרְנֵס קוֹמֵם צַוֵּה מַלֵּא שַׁלַּח טַהֵר בָּרֵךְ דַּבֵּר
שַׁעַשְׁעִי פַּרְנְסִי קוֹמְמִי צַוִּי מַלְּאִי שַׁלְּחִי טַהֲרִי בָּרְכִי דַּבְּרִי
שַׁעַשְׁעוּ פַּרְנְסוּ קוֹמְמוּ צַוּוּ מַלְּאוּ שַׁלְּחוּ טַהֲרוּ בָּרְכוּ דַּבְּרוּ
שַׁעֲשַׁעְנָה פַּרְנֵסְנָה קוֹמְמְנָה צַוֶּינָה מַלֵּאנָה שַׁלַּחְנָה טַהֵרְנָה בָּרֵכְנָה דַּבֵּרְנָה
שַׁעֲשֵׁע פַּרְנֵס קוֹמֵם צַוֵּה מַלֵּא שַׁלַּח טַהֵר בָּרֵךְ דַּבֵּר
לִשַׁעֲשֵׁעַ לְפַּרְנֵס לְקוֹמֵם לְצַוּוֹת לְמַלֵּא לְשַׁלֵּחַ לְטַהֵר לְבָרֵךְ לְדַּבֵּר
פִּרְנוּס קִמּוּם צִוּוּי מִלּוּי שִׁלּוּחַ טִהוּר בְּרָכָה דִּבּוּר


Pastabos:


1. Senovinė veiksmažodžio rūšies reikšmė, tikėtina, buvo intensyvus veiksmas. Šios reikšmės pėdsakai išliko tokiuose veiksmažodžiuose, kaip pvz.: שִּׁבֵּר „sudaužyti į gabaliukus“ (שָׁבַר „laužyti“), נִשֵׁק „išbučiuoti“ (נָשַׁק „pabučiuoti“).

Tačiau daugeliu atveju, veiksmažodžiai reiškia paprasčiausiai aktyvų veiksmą. פִּעֵל tarnauja taip pat vardažodinių veiksmažodžių sudarymui: רִהֵט „apstatyti baldais“ nuo רָהִיטִים „baldai“, קִטֵּב „poliarizuoti“ nuo קוֹטָב „polius“.


2. Šiai paradigmai taip pat galima pritaikyti ir keturskiemenius veiksmažodžius. Jų šaknys 1i23e4, -e1a23e4 pilnai tinka formulei 1i22e3, tik vietoje priebalsės su dagešu (22) yra dviejų priebalsių junginys (23): מְתַרְגֵּם ,לְתַרְגֵּם ,תִּרְגּוּם, תִּרְגֵּם ,אֲתַרְגֵּם.


3. Balsė i pirmame būtojo laiko skiemenyje taip vadinamame „pilname“ parašyme paprastai žymima raide י: דִּיבֵּר ,צִיוָוה (vietoje צִוָּה), taip pat veiksmo pavadinime: דִּיבּוּר („nepilnas“ parašymas - דִּבּוּר).



2.9.8 VEIKSMAŽODŽIO RŪŠIS פֻעַל

שׁוּחְרַרְתִּי עוֹלֵלְתִּי צוּוִּיתִּי מוּלֵּאתִי שׁוּלַּחְתִי טוֹהַרְתִי כּוּבַדְתִּי אֲנִי
שׁוּחְרַרְתָּ עוֹלֵלְתָּ צוּוִּיתָּ מוּלֵּאתָ שׁוּלַּחְתָ טוֹהַרְתָ כּוּבַדְתָּ אַתָה
שׁוּחְרַרְתְּ עוֹלֵלְתְּ צוּוִּיתְּ מוּלֵּאתְ שׁוּלַּחְתְ טוֹהַרְתְ כּוּבַּדְתְּ אַתְ
שׁוּחְרַר עוֹלֵל צוּוָּה מוּלָּא שׁוּלַּח טוֹהַר כּוּבַּד הוּא
שׁוּחְרְרָה עוֹלְלָה צוּוְּתָה מוּלְּאָה שׁוּלְּחָה טוֹהֵרָה כּוּבְּדָה הִיא
שׁוּחְרַרְנוּ עוֹלֵלְנוּ צוּוּינוּ מוּלֵּאנוּ שׁוּלַּחְנוּ טוֹהַרְנוּ כּוּבַּדְנְוּ אֲנַחְנוּ
שׁוּחְרַרְתֶם עוֹלֵלְתֶּם צוּוּיתֶּם מוּלֵּאתֶם שׁוּלַּחְתֶּם טוֹהַרְתֶּם כּוּבַּדְתֶּם אַתֶּם
שׁוּחְרַרְתֶן עוֹלֵלְתֶּן צוּוּיתֶּן מוּלֵּאתֶן שׁוּלַּחְתֶּן טוֹהַרְתֶּן כּוּבַּדְתֶּן אַתֶּן
שׁוּחְרְרוּ עוֹלְלוּ צֻוּוּ מוּלְּאוּ שׁוּלְּחוּ טוֹהֲרוּ כּוּבְדוּ הֵם, הֵן

אֲשׁוּחְרַר אֲעוֹלֵל אֲצוּוֶּה אֲמוּלָּא אֲשׁוּלַּח אֲטוֹהַר אֲכוּבַּד אֲנִי
תְּשׁוּחְרַר תְּעוֹלֵל תְּצוּוֶּה תְּמוּלָּא תְּשׁוּלַּח תְּטוֹהַר תְּכוּבַּד אַתָה
תְּשׁוּחְרְרִי תְּעוֹלְלִי תְּצוּוִּי תְּמוּלְּאי תְּשׁוּלְּחִי תְּטוֹהֲרִי תְּכוּבְּדִי אַתְ
יְשׁוּחְרַר יְעוֹלֵל יְצוּוֶּה יְמוּלָּא יְשׁוּלַּח יְטוֹהַר יְכוּבַּד הוּא
תְּשׁוּחְרַר תְּעוֹלֵל תְּצוּוֶּה תְּמוּלָּא תְּשׁוּלַּח תְּטוֹהַר תְּכוּבַּד הִיא
נְשׁוּחְרַר נְעוֹלֵל נְצוּוֶּה נְמוּלָּא נְשׁוּלַּח נְטוֹהַר נְכוּבַּד אֲנַחְנוּ
תְּשׁוּחְרְרוּ תְּעוֹלְלוּ תְּצוּוּ תְּמוּלְּאוּ תְּשׁוּלְּחוּ תְּטוֹהֲרוּ תְּכוּבְּדוּ אַתֶּם
תְּשׁוּחְרַרְנָה תְּעוֹלֵלְנָה תְּצוּוּינָה תְּמוּלֶּאנָה תְּשׁוּלַּחְנָה תְּטוֹהַרְנָה תְּכוּבַּדְנָה אַתֶּן
יְשׁוּחְרְרוּ יְעוֹלְלוּ יְצוּוּ יְמוּלְּאוּ יְשׁוּלְּחוּ יְטוֹהֲרוּ יְכוּבְּדוּ הֵם
תְּשׁוּחְרַרְנָה תְּעוֹלֵלְנָה תְּצוּוּינָה תְּמוּלֶּאנָה תְּשׁוּלַּחְנָה תְּטוֹהַרְנָה תְּכוּבַּדְנָה הֶן

מְשׁוּחְרֵר מְעוֹלֵל מְצוּוֶּה מְמוּלָּא מְשׁוּלַּח מְטוֹהַר מְכוּבַּד
מְשׁוּחְרֶרֶת מְעוֹלֶלֶת מְצוּוָּה מְמוּלֵּאת מְשׁוּלֵּחֵת מְטוֹהֶרֶת מְכוּבֶּדֶת
(מְשׁוּחְרָרָה מְעוֹלָלָה מְצוּוֵּית מְמוּלָּאָה מְשׁוּלָּחָה מְטוֹהָרָה מְכוּבָּדָה)
מְשׁוּחְרָרִים מְעוֹלָלִים מְצוּוִּים מְמוּלָּאִים מְשׁוּלָּחִים מְטוֹהָרִים מְכוּבָּדִים
מְשׁוּחְרָרוֹת מְעוֹלָלוֹת מְצוּוּוֹת מְמוּלָּאוֹת מְשׁוּלָּחוֹת מְטוֹהָרוֹת מְכוּבָּדוֹת
(כּוּבּוֹד)


Pastabos:


1. Savo reikšme ši veiksmažodžio rūšis – pasyvi, lyginant su prieš tai buvusia.


2. Ji skiriasi nuo aktyvios veiksmažodžio rūšies (פִעֵל) tik įbalsinimu: visų formų šaknis yra 1u22a3 tipo: סוּפַּר (keturskiemenėse šaknyse 1u23a4 - שׁוּחְרַר, תּוּרְגַּם).

Liepiamosios nuosakos ir bendraties ši forma neturi (esant reikalui, naudojamos analitinės formos; pvz.: kaip neapibrėžta forma – veiksmažodžio הָיָה „būti“ bendratis su dalyviu מְכוּבָּר לִהְיוֹת).


3. Jei antroji šaknies priebalsė yra gerklinė (ח ה ע א) arba r (ר), kurios nepriima dagešo, tai prieš tai einanti balsė u keičiasi į o תוֹהַר, בּוֹרַךְ.


4. Mot.g., vns. dalyvis turi dvi formas, antra iš jų, pateikta skliausteliuose, vartojama retai ir yra archajinė.


5. Klasikinėje פֻעַל veiksmažodžio formos rašyboje balsė u (arba o) išreiškiama tik įbalsinimu; tuo tarpu, neįbalsintame tekste פִעֵל nuo פֻעַל galima buvo atskirti tik pagal prasmę. Dabar priimta u (ir o) išreikšti raide vav, kas padeda išvengti galimos painiavos.


6. Veiksmažodžiai עו״י ir ע״ע turi ypatingą šaknį 1o3a3 arba 1o2a3, kuri skiriasi nuo aktyvios veiksmažodžio rūšies balse a vietoje e, šis skirtumas išnyksta visose praeities laiko formose, išskyrus 3 vyr.g.vns. asmenį, o taip pat būsimo laiko formose, turinčiose galūnes (2 mot.g.vns, 2 ir 3 vyr.g.dgs. asmenys).



2.9.9 VEIKSMAŽODŽIO RŪŠIS הִתְפַּעֵל

הִתְגַּעְגַּעְתִּי הִתְבּוֹנָנְתִּי הִצְטַעַרְתִּי הִסְתַּדַּרְתִּי הִתְגַּלֵּיתִי הִתְאָרַחְתִּי הִתְקַשַּׁרְתִּי אֲנִי
הִתְגַּעְגַּעְתָּ הִתְבּוֹנָנְתָּ הִצְטַעַרְתָּ הִסְתַּדַּרְתָּ הִתְגַּלֵּיתָ הִתְאָרַחְתָּ הִתְקַשַּׁרְתָּ אַתָה
הִתְגַּעְגַּעְתְּ
(עַתְּ) הִתְבּוֹנָנְתְּ הִצְטַעַרְתְּ הִסְתַּדַּרְתְּ הִתְגַּלֵּיתְ הִתְאָרַחְתְּ (־חְתְּ) הִתְקַשַּׁרְתְּ אַתְ
הִתְגַּעְגַּע
(־גֵּעַ) הִתְבּוֹנֵן הִצְטַעֵר הִסְתַּדֵּר הִתְגַּלָּה הִתְאָרֵחַ הִתְקַשֵּׁר הוּא
הִתְגַּעְגְּעָה הִתְבּוֹנְנָה הִצְטַעֲרָה הִסְתַּדְּרָה הִתְגַּלְּתָה הִתְאָרְחָה הִתְקַשְּׁרָה הִיא
הִתְגַּעְגַּעְנוּ הִתְבּוֹנַנּוּ הִצְטַעַרְנוּ הִסְתַּדַּרְנוּ הִתְגַּלֵּינוּ הִתְאָרַחְנוּ הִתְקַשַּׁרְנוּ אֲנַחְנוּ
הִתְגַּעְגַּעְתֶּם הִתְבּוֹנַנתֶּם הִצְטַעַרְתֶּם הִסְתַּדַּרְתֶּם הִתְגַּלֵּיתֶם הִתְאָרַחְתֶּם הִתְקַשַּׁרְתֶּם אַתֶּם
הִתְגַּעְגַּעְתֶּן הִתְבּוֹנַנתֶּן הִצְטַעַרְתֶּן הִסְתַּדַּרְתֶּן הִתְגַּלֵּיתֶן הִתְאָרַחְתֶּן הִתְקַשַּׁרְתֶּן אַתֶּן
הִתְגַּעְגְּעוּ הִתְבּוֹנְנוּ הִצְטַעֲרוּ הִסְתַּדְּרוּ הִתְגַּלּוּ הִתְאָרְחוּ הִתְקַשְּׁרוּ הֵם, הֵן

אֶתְגַּעְגַּע
(־גֵּעַ) אֶתְבּוֹנֵן אֶצְטַעֵר אֶסְתַּדֵּר אֶתְגַּלֶּה אֶתְאָרֵחַ אֶתְקַשֵּׁר אֲנִי
תִּתְגַּעְגַּע תִּתְּבּוֹנֵן תִּצְטַעֵר תִּסְתַּדֵּר תִּתְגַּלֶּה תִּתְאָרֵחַ תִּתְקַשֵּׁר אַתָה
תִּתְגַּעְגְּעִי תִּתְבּוֹנְנִי תִּצְטַעֲרִי תִּסְתַּדְּרִי תִּתְגַּלִּי תִּתְאָרְחִי תִּתְקַשְּׁרִי אַתְ
יִתְגַּעְגַּע יִתְבּוֹנֵן יִצְטַעֵר יִסְתַּדֵּר יִתְגַּלֶּה יִתְאָרֵחַ יִתְקַשֵּׁר הוּא
תִּתְגַּעְגַּע תִּתְבּוֹנֵן תִּצְטַעֵר תִּסְתַּדֵּר תִּתְגַּלֶּה תִּתְאָרֵחַ תִּתְקַשֵּׁר הִיא
נִתְגַּעְגַּע נִתְבּוֹנֵן נִצְטַעֵר נִסְתַּדֵּר נִתְגַּלֶּה נִתְאָרֵחַ נִתְקַשֵּׁר אֲנַחְנוּ
תִּתְגַּעְגְּעוּ תִּתְבּוֹנְנוּ תִּצְטַעֲרוּ תִּסְתַּדְּרוּ תִּתְגַּלּוּ תִּתְאָרְחוּ תִּתְקַשְּׁרוּ אַתֶּם
תִּתְגַּעְגַּעְנָה תִּתְבּוֹנֵנָה תִּצְטַעֵרְנָה תִּסְתַּדֵּרְנָה תִּתְגַּלֶּינָה תִּתְאָרַחְנָה תִּתְקַשֵּׁרְנָה אַתֶּן
יִתְגַּעְגְּעוּ יִתְבּוֹנְנוּ יִצְטַעֲרוּ יִסְתַּדְּרוּ יִתְגַּלּוּ יִתְאָרְחוּ יִתְקַשְּׁרוּ הֵם
תִּתְגַּעְגַּעְנָה תִּתְבּוֹנֵנָה תִּצְטַעֵרְנָה תִּסְתַּדֵּרְנָה תִּתְגַּלֶּינָה תִּתְאָרַחְנָה תִּתְקַשֵּׁרְנָה הֶן
מִתְגַּעְגֵּעַ מִתְבּוֹנֵן מִצְטַעֵר מִסְתַּדֵּר מִתְגַּלֶּה מִתְאָרֵחַ מִתְקַשֵּׁר
מִתְגַּעְגַּעַת מִתְבּוֹנֶנֶת מִצְטַעֶרֶת מִסְתַּדֶּרֶת מִתְגַּלָּה מִתְאָרַחַת מִתְקַשֶּׁרֶת
מִתְגַּעְגְּעִים מִתְבּוֹנְנִים מִצְטַעֲרִים מִסְתַּדְּרִים מִתְגַּלִּים מִתְאָרַחִים מִתְקַשְּׁרִים
מִתְגַּעְגְּעוֹת מִתְבּוֹנְנוֹת מִצְטַעֲרוֹת מִסְתַּדּרוֹת מִתְגַּלִּוֹת מִתְאָרְחוֹת מִתְקַשְּׁרוֹת

הִתְגַּעְגֵּעַ הִתְבּוֹנֵן הִצְטַעֵר הִסְתַּדֵּר הִתְגַּלֶּה הִתְאָרֵחַ הִתְקַשֵּׁר
הִתְגַּעְגְּעִי הִתְבּוֹנְנִי הִצְטַעֲרִי הִסְתַּדְּרִי הִתְגַּלִּי הִתְאָרְחִי הִתְקַשְּׁרִי
הִתְגַּעְגְּעוּ הִתְבּוֹנְנוּ הִצְטַעֲרוּ הִסְתַּדְּרוּ הִתְגַּלּוּ הִתְאָרְחוּ הִתְקַשְּׁרוּ
הִתְגַּעְגּעְנָה הִתְבּוֹנֵנָה הִצְטַעֵרְנָה הִסְתַּדֵּרְנָה הִתְגַּלֶּינָה הִתְאָרַחְנָה הִתְקַשֵּׁרְנָה

הִתְגַּעְגֵּעַ הִתְבּוֹנֵן הִצְטַעֵר הִסְתַּדֵּר הִתְגַּלֶּה הִתְאָרֵחַ הִתְקַשֵּׁר
לְהִתְגַּעְגֵּעַ לְהִתְבּוֹנֵן לְהִצְטַעֵר לְהִסְתַּדֵּר לְהִתְגַּלּוֹת לְהִתְאָרֵחַ לְהִתְקַשֵּׁר
הִתְגַּעְגֵּעוּת הִתְבּוֹנְנוּת הִצְטַעֲרוּת הִסְתַּדְּרוּת הִתְגַּלּוּת הִתְאָרְחוּת הִתְקַשְּׁרּוּת


Pastabos:

1. Pagrindinė šios veiksmažodžio rūšies reikšmė – sangrąžinė, nukreipta į patį atliekantįjį veiksmą asmenį: לְסַפֵּר „kirpti“ – לְהִסְתַּפֵּר „kirptis“, לִקְשׁוֹר „surišti“ – לְהִתְקַשֵׁר „susirišti“.

Kai kada turi taip pat savitarpiškumo reikšmę (לְהִתְרָאוֹת „matytis vienam su kitu“, לְהִתְוַכֵּחַ „ginčytis“) arba neveikiamosios rūšies reikšmę (הִתְקַּבֵּל „gautas“). Bet kuriuo atveju veiksmažodžio rūšis הִתְפַּעֵל paverčia darybinį veiksmažodį į nedarybinį.


2. Veiksmažodžio rūšis הִתְפַּעֵל sudaroma iš פִעֵל formos, pridedant priešdėlį הִתְ־ (atskirais atvejais - נִתְ־), tuo tarpu h būsimajame laike iškrenta ir dalyvyje.

Taip pat kaip ir פִעֵל formoje, antra šaknies priebalsė įgyja dagešą; jei antra šaknies priebalsė yra א arba ר, tai tai patachas prieš ją tampa kamacu (tarime pasikeitimo nėra).

Likusios gerklinės priebalsės, nors ir nepriima dagešo, nedaro įtakos balsei. Jei gerklinė priebalsė (א,ע,ה,ח) yra paskutinė šaknies raidė, tai būtajame ir būsimajame laike bei liepiamojoje nuosakoje e prieš ją pasikeičia į a (šnekamojoje kalboje neretai į ea: הִתְגַּעְגַּע - הִתְגַּעְגֵּעַ).


3. Jei pirma šaknies priebalsė ת, ד arba ט, tai priešdėlio ת pilnai asimiliuojasi su ja, pavirsdama dagešu: נִתַּבֵּל (nuo תִּבֵּל), הִדַּמָּה (nuo דָּמָה), הִטַּהֵר (nuo טִהֵר).

Jei pirma šakninė raidė yra s arba š, tai priešdėlio ת eina po jos: הִסְתַּפֵּר (nuo סִפֵּר), הִשְׁתַּחְרֵר (nuo שִׁחִרֵר).

Jei pirma šakninė raidė yra צ, tai ת tampa ט ir eina taip pat po jos: הִצְטַעֵר nuo צַעַר.

Analogiškai, kai pirmoji šaknies raidė yra ז, priešdėlio priebalsė pasikeičia į ד ir taip pat eina po ז: הִזְדָּרֵז (nuo זֵרֵז).


4. Liepiamosios nuosakos formos šnekamojoje kalboje naudojamos itin retai, paprastai pakeičiant jas būsimojo laiko 2-o asmens formomis.


2.9.10 VEIKSMAŽODŽIO RŪŠIS הִפְעִיל

הֲסִבּוֹתִי הֵבַנְתִּי הֶרְאֵיתִי הִמְצֵאתִי הֵיטַבְתִּי הוֹרַדְתִּי הִשְׁגַּחְתִּי הֶאֱכַלְתִּי הִזְכַּרְתִּי אֲנִי
הֲסִבּוֹתָ הֵבַנְתָּ הֶרְאֵיתָ הִמְצֵאתָ הֵיטַבְתָּ הוֹרַדְתָּ הִשְׁגַּחְתָּ הֶאֱכַלְתָּ הִזְכַּרְתָּ אַתָה
הֲסִבּוֹתְ הֵבַנְתְּ הֶרְאֵיתְ הִמְצֵאתְ הֵיטַבְתְּ הוֹרַדְתְּ הִשְׁגַּחְתְּ
(חַתְּ) הֶאֱכַלְתְּ הִזְכַּרְתְּ אַתְ
הֵסֵב הֵבִין הֶרְאָה הִמְצִיא הֵיטִיב הוֹרִיד הִשְׁגִּיחַ הֶאֱכִיל הִזְכִּיר הוּא
הֵסֵבָּה הֵבִינָה הֶרְאֲתָה הִמְצִיאָה הֵיטִיבָה הוֹרִידָה הִשְׁגִּיחָה הֶאֱכִילָה הִזְכִּירָה הִיא
הֲסִבּוֹנוּ
(הֵסַבְנוּ) הֵבַנּוּ הֶרְאֵינוּ הִמְצֵאנוּ הֵיטַבְנוּ הוֹרַדְנוּ הִשְׁגַּחְנוּ הֶאֱכַלְנוּ הִזְכַּרְנוּ אֲנַחְנוּ
הֲסִבּוֹתֶם הֵבַנְתֶּם הֶרְאֵיתֶם הִמְצֵאתֶם הֵיטַבְתֶּם הוֹרַדְתֶּם הִשְׁגַּחְתֶּם הֶאֱכַלְתֶּם הִזְכַּרְתֶּם אַתֶּם
הֲסִבּוֹתֶן הֵבַנְתֶּן הֶרְאֵיתֶן הִמְצֵאתֶן הֵיטַבְתֶּן הוֹרַדְתֶּן הִשְׁגַּחְתֶּן הֶאֱכַלְתֶּן הִזְכַּרְתֶּן אַתֶּן
הֵסֵבּוּ הֵבִינוּ הֶרְאוּ הִמְצִיאוּ הֵיטִיבוּ הוֹרִידוּ הִשְׁגִּיחוּ הֶאֱכִילוּ הִזְכִּירוּ הֵם, הֵן

אָסֵב אָבִין אַרְאֶה אַמְצִיא אֵיטִיב אוֹרִיד אַשְׁגִּיחַ אַאֲכִיל אַזְכִּיר אֲנִי
תָּסֵב תָּבִין תַּרְאֶה תַּמְצִיא תֵּיטִיב תּוֹרִיד תַּשְׁגִּיחַ תַּאֲכִיל תַּזְכִּיר אַתָה
תָּסֵבִּי תָּבִינִי תַּרְאִי תַּמְצִיאִי תֵּיטִיבִי תּוֹרִידִי תַּשְׁגִּיחִי תַּאֲכִילִי תַּזְכִּירִי אַתְ
יָסֵב יָבִין יַרְאֶה יַמְצִיא יֵיטִיב יוֹרִיד יַשְׁגִּיחַ יַאֵכִיל יַזְכִּיר הוּא
תָּסֵב תָּבִין תַּרְאֶה תַּמְצִיא תֵּיטִיב תּוֹרִיד תַּשְׁגִּיחַ תַּאֲכִיל תַּזְכִּיר הִיא
נָסֵב נָבִין נַרְאֶה נַמְצִיא נֵיטִיב נוֹרִיד נַשְׁגִּיחַ נַאֲכִיל נָזְכִּיר אֲנַחְנוּ
תָּסֵבּוּ תָּבִינוּ תַּרְאוּ תַּמְצִיאוּ תֵּיטִיבוּ תּוֹרִידוּ תַּשְׁגִּיחוּ תַּאֲכִילוּ תַּזְכִּירוּ אַתֶּם
תָּסֵבְנָה תָּבֵנָּה תַּרְאֶינָה תַּמְצֶאנָה תֵּיטֵבְנָה תּוֹרֵדְנָה תַּשְׁגַּחְנָה תַּאֲכֵלְנָה תַּזְכֵּרְנָה אַתֶּן
יָסֵבּוּ יָבִינוּ יַרְאוּ יַמְצִיאוּ יֵטִיבוּ יוֹרִידוּ יַשְׁגִּיחוּ יַאֲכִילוּ יַזְכִּירוּ הֵם
תָּסֵבְנָה
(תְּסיבינָה) תָּבנָּה
(תְבינינָה) תַּרְאֶינָה תַּמְצֶאנָה תֵּיטֵבְנָה תּוֹרֵדְנָה תַּשְׁגַּחְנָה תַּאֲכֵלְנָה תַּזְכֵּרְנָה הֶן

מֵסֵב מֵבִין מַרְאֶה מַמְצִיא מֵיטִיב מוֹרִיד מַשְׁגִיחַ מַאֲכִיל מַזְכִּיר
מְסִבָּה מֵבִינָה מַרְאָה מַמְצִיאָה מֵיטִיבָה מוֹרִידָה מַשְׁגִיחָה
(מַשְׁגַחַת) מַאֲכִילָה
(מַאֲכֶלֶת) מַזְכִּירָה
(מַזְכֶּרֶת)
מְסִבִּים מֵבִינִים מַרְאִים מַמְצִיאִים מֵיטִיבִים מוֹרִידִים מַשְׁגִיחִים מַאֲכִילִים מַזְכִּירִים
מְסִבּוֹת מֵבִינוֹת מַרְאוֹת מַמְצִיאוֹת מֵיטִיבוֹת מוֹרִידוֹת מַשְׁגִיחוֹת מַאֲכִילוֹת מַזְכִּירוֹת

הָסֵב הָבֵן הַרְאֵה הַמְצֵא הֵיטִיב הוֹרֵד הַשְׁגַח הַאֲכֵל הַזְכִּר
הָסֵבִּי הָבִינִי הַרְאִי הַמְצִיאִי הֵיטִיבִי הוֹרִידִי הַשְׁגִיחִי הַאֲכִילִי הַזְכִּירִי
הָסֵבּוּ הָבִינוּ הַרְאוּ הַמְצִיאוּ הֵיטִיבוּ הוֹרִידוּ הַשְׁגִיחוּ הַאֲכִילוּ הַזְכִּירוּ
הָסֵבְנָה הָבִינָּה הַרְאֶינָה הַמְצֶאנָה הֵיטֵבְנָה הוֹרֵדְנָה הַשְׁגַחְנָה הַאֲכֵלְנָה הַזְכֵּרְנָה

הָסֵב הָבֵן הַרְאֵה הַמְצֵא הֵיטֵב הוֹרֵד הַשְׁגֵחַ הַאֲכֵל הַזְכֵּר
לְהָסֵב לְהָבִין לְהַרְאוֹת לְהַמְצִיא לְהֵיטִיב לְהוֹרִיד לְהַשְׁגִּיחַ לְהַאֲכִיל לְהַזְכִּיר
הֲסָבָה הֲבָנָה הֲרָאָה הַמְצָאָה הֲטָבָה הוֹרָדָה הַשְׁגָּחָה הַאֲכָלָה הַזְכָּרָה
הַרְאָיָה


Pastabos:

1. הפעיל veiksmažodžio rūšiai priklauso darybiniai veiksmažodžiai, sudaryti iš kitų veiksmažodžių ir išreiškiantys vertimą arba skatinimą daryti (הֶאֱכִיל „maitinti“=“versti valgyti“, הִזְכִּיר „priminti“=„versti arba padėti prisiminti“) ir nedarybiniai veiksmažodžiai, sudaryti iš daiktavardžių arba būdvardžių, reiškiantys „tapti tokiu“ (הִלְבִּין pabalti“=„tapti baltu“, הִסְמִיק „parausti“ nuo סוֹמֶק „raudonis, nuraudimas“, הֶחְלִיק „slysti“ nuo חָלָק „lygus, slidus“).


2. Dauguma veiksmažodžių, turinčių pirmą šakninę י, pakeičia ją į ו. Bet yra 2-3 veiksmažodžiai, kuriuose ji yra rašoma ־י (הֵיטִיב ).


3. Veiksmažodžiai, turintys antrą šakninę י, ו (עו״י) bei su vienoda antra ir trečia šaknine raide (ע״ע) būtajame laike gali būti asmenuojami tiek pagal הַבַנְתִּי formą (įprasta forma), tiek pagal formą הֲסִיבּוֹתִי, הֲבִנוֹתִי (archajinė, „kultūringesnė“ forma).


4. Vienaskaitos mot.g. dalyvis iš pilnų šaknų gali turėti (be įprastos ma12i3a) ir retą formą ma12e3et. Ši forma naudojama kaip pažyminys, bet ne kaip tarinys.


5. Liepiamajai formai išreikšti paprastai yra naudojama būsimojo laiko forma arba (vns., vyr.giminėje) „mišri“ forma הַזְכִּיר (junginys iš הַזְכֵּר ir תַּזְכִּיר).


2.9.11 VEIKSMAŽODŽIO RŪŠIS הוּפְעַל

הוּסַבּוֹתִי הוּקַמְתִּי הוּבֵאתִי הוּגְלֵיתִי הּוּמְצֵאתִי הוּרַדְתִּי הוֹאֳכַלְתִּי הוּזְכַּרְתִּי אֲנִי
הוּסַבּוֹתָ הוּקַמְתָּ הוּבֵאתָ הוּגְלֵיתָ הּוּמְצֵאתָ הוּרַדְתָּ הוֹאֳכַלְתָּ הוּזְכַּרְתָּ אַתָה
הוּסַבּוֹת הוּקַמְתְּ הוּבֵאת הוּגְלֵית הּוּמְצֵאת הוּרַדְתְּ הוֹאֳכַלְתְּ הוּזְכַּרְתְּ אַתְ
הוּסַב הוּקַם הוּבָא הוּגְלָה הּוּמְצָא הוּרַד הוֹאֳכַל הוּזְכַּר הוּא
הוּסַבָּה הוּקְמָה הוּבְאָה הוּגְלְתָה הּוּמְצְאָה הוּרְדָה הוֹאָכְלָה הוּזְכְּרָה הִיא
הוּסַבּוֹנוּ הוּקַמְנוּ הוּבֵאנוּ הוּגְלֵינוּ הּוּמְצֵאנוּ הוּרַדְנוּ הוֹאֳכְלְנוּ הוּזְכַּרְנוּ אֲנַחְנוּ
הוּסַבּוֹתֶם הוּקַמְתֶם הוּבֵאתֶם הוּגְלֵיתֶם הּוּמְצֵאתֶם הוּרַדְתֶם הוֹאֳכַלְתֶּם הוּזְכַּרְתֶּם אַתֶּם
הוּסַבּוֹתֶן הוּקַמְתֶן הוּבֵאתֶן הוּגְלֵיתֶן הּוּמְצֵאתֶן הוּרַדְתֶן הוֹאֳכַלְתֶּן הוּזְכַּרְתֶּן אַתֶּן
הוּסַבּוּ הוּקְמוּ הוּבְאוּ הוּגְלוּ הּוּמְצְאוּ הוּרְדוּ הוֹאָכְלוּ הוּזְכְּרוּ הֵם, הֵן

אוּסַב אוּקַם אוּבָא אוּגְלֶה אוּמְצָא אוּרַד אוֹאֳכַל אוּזְכַּר אֲנִי
תּוּסַב תּוּקַם תּוּבָא תּוּגְלֶה תּוּמְצָא תּוּרַד תּוֹאֳכַל תּוּזְכַּר אַתָה
תּוּסַבִּי תּוּקְמִי תּוּבְאִי תּוּגְלִי תּוּמְצְאִי תּוּרְדִי תּוֹאָכְלִי תּוּזְכְּרִי אַתְ
יוּסַב יוּקַם יוּבָא יוּגְלֶה יוּמְצָא יוּרַד יוֹאֳכַל יוּזְכַּר הוּא
תּוּסַב תּוּקַם תּוּבָא תּוּגְלֶה תּוּמְצָא תּוּרַד תּוֹאֳכַל תּוּזְכַּר הִיא
נוּסַב נוּקַם נוּבָא נוּגְלֶה נוּמְצָא נוּרַד נוֹאֳכַל נוּזְכַּר אֲנַחְנוּ
תּוּסַבּוּ תּוּקְמוּ תּוּבְאוּ תּוּגְלוּ תּוּמְצְאִוּ תּוּרְדוּ תּוֹאָכְלִוּ תּוּזְכְּרוּ אַתֶּם
תּוּסַבְנָה תּוּקַמְנָה תּוּבֶאנָה תּוּגְלֶינָה תּוּמְצֶאנָה תּוּרַדְנָה תּוֹאֳכַלְנָה תּוּזְכַּרְנָה אַתֶּן
יוּסַבּוּ יוּקְמוּ יוּבְאוּ יוּגְלוּ יוּמְצְאוּ יוּרְדוּ יוֹאָכְלוּ יוּזְכְּרוּ הֵם
תּוּסַבְנָה תּוּקַמְנָה תּוּבֶאנָה תּוּגְלֶינָה תּוּמְצֶאנָה תּוּרַדְנָה תּוֹאֳכַלְנָה תּוּזְכַּרְנָה הֶן

מוּסָב מוּקָם מוּבָא מוּגְלֶה מוּמְצָא מוּרָד מוֹאֳכָל מוּזְכָּר
מוּסַבָּה מוּקֶמֶת מוּבֵאת מוּגְלֵית מוּמְצֵאת מוּרֶדֶת מוֹאֳכֶלֶת מוּזְכֶּרֶת
מוּסָבִים מוּקָמִים מוּבָאִים מוּגְלִים מוּמְצָאִים מוּרָדִים מוֹאֳכָלִים מוּזְכָּרִים
מוּסָבּוֹת מוּקָמוֹת מוּבָאוֹת מוּגְלוֹת מוּמְצָאוֹת מוּרָדוֹת מוֹאֳכָלוֹת מוּזְכָּרוֹת


Pastabos:

1. Šios veiksmažodžio rūšies reikšmė – pasyvi veiksmažodžio rūšies הפעיל forma.


2. Pagal formą הופעל skiriasi nuo aktyvios veiksmažodžio rūšies הפעיל tik įbalsinimu, tuo tarpu nedefektuotuose veiksmažodžiuose pirma balsė galėjo būti u (kubuc: הֻזְכַּר) arba o (kamac katan: הָאֳכַל, הָזְכַּר).


Dabar, norint išvengti supainiojimo su kitomis veiksmažodžių rūšimis, ši balsė išreiškiama raide vav (הוּזְכַּר). Jei pirma šaknies priebalsė yra gomurinė (ע, א, ה), tai prieš ją gali būti tik o: הוֹאֳכַל, הוֹעֳמַד, הוֹהְדַר, bet prieš ח išlieka u: הוּחְלַף, הוּחְזַר.


3. Liepiamosios nuosakos, bendraties ir veiksmo pavadinimo ši forma neturi.



2.9.12 VEIKSMAŽODŽIAI SU ĮVARDŽIUOTINĖMIS PRIESAGOMIS


Tiesioginis papildinys, rusų kalboje išreiškiamas asmeniniu įvardžiu naudininko linksnyje (mane, tave, ją ir t.t.), literatūriniame ivrite labai dažnai yra išreiškiamas įvardžiuotine priesaga, kuri prijungiama prie veiksmažodžio (kai kurių veiksmažodžių atveju ši priesaga išreiškia netiesioginį papildinį:

לְהוֹדִיעֲךָ=לְךָ לְהוֹדִיעַ  „pranešti jums“).

Veiksmažodžiams taikomos tos pačios įvardžiuotinės priesagos, kaip ir vardams ar prielinksniams, išskyrus vns. 1 asm. priesagą (vardams ־ִי, veiksmažodžiams נִי).

Tuo metu veiksmažodyje įvyksta kai kurie fonetiniai pokyčiai: kirtis peršoka per vieną skiemenį link žodžio pabaigos: אוֹתִי שַׁמַקְתָּ - שְׁמַרְתַּנִי „tu saugojai mane“.

Būtajame laike, jei pirmoji šaknies priebalsė turėjo balsę a (kamac), tai ji pasikeičia į šva (אוֹתִי שָמַרְתָּ - שְׁמַרְתּנִי); veiksmažodžio rūšies קַל būsimajame laike, taip pat פִעֵל veiksmažodžio rūšyje antrojo šaknies priebalsio, atsidūrusio atvirame nekirčiuotame skiemenyje įbalsinimas keičiasi į šva: אוֹתָנוּ יִשְמֹר - יִשְׁמרֵנוּ „jis mus saugos“; אוֹתוֹ סִפֵר - סִפְרוֹ; אוֹתוֹ יְסַפֵר - יְסַפְרוֹ.

Vns. mot.g. 2 asm. galūnė keičiasi į ־תִי: עֲזַבְתִּנִי „tu mane palikai“. Veiksmažodžio rūšies קַל  būtojo laiko vns. mot.g. 3 asm. ir daugiskaitos 3 asm. formose atsistato iškritusi balsė: שָׁמְרָה - שְׁמָרַתְנִי, שָׁמְרוּ - שְׁמָרוּהוּ.  

Bendraties, liepiamosios nuosakos ir  būsimojo laiko formos, besibaigiančios balse, prieš įvardžiuotinę priesagą įgyja pagalbinę balsę e: יִשְׁמְרֵנִי, שָׁמְרֵנִי „saugok mane“. Vns. 3 asm. būtojo laiko forma prieš 1 asm. priesagas נִי, נוּ įgyja balsę a: שְׁמָרַנִי „jis saugojo mane“, שְׁמָרָנוּ „jis saugojo mus“.

Veiksmažodžio formos קַל liepiamosios nuosakos ir bendraties balsė, buvusi po antra šaknine raide iškrenta, o pirmasis priebalsis įgauna balsę o: שְׁמֹר - שָׁמְרֵנִי šomreni „saugok mane“; פְתַח - פָתְחוֹ potcho „atidaryk langą“; לִפְתֹחַ - לְפָתְחוֹ lefotcho „atidaryti jį“.


2.9.13 KONSTRUKCIJOS SU PAGALBINIAIS VEIKSMAŽODŽIAIS


Būtojo laiko veiksmažodis הָיָה + prasminio veiksmažodžio esamasis laikas:


1) daugkartinis veiksmas praeityje: שַׁבָּת כָּל לְטַיֵל יוֹצְאִים הָיִינוּ קֹדֶם „anksčiau mes eidavome pasivaikščioti kiekvieną šeštadienį“.


2) tariamoji nuosaka: רוֹצֶה הָיִיתִי „aš norėčiau“, לוֹ? מַאֲמִין הָיִיתָ,כַּזֶה סִפּוּר שָמַעְתָּ לוּ „jeigu tu išgirstum tokią istoriją, ar tu ja patikėtum?“

וְ שָב arba וְ־ חָזַר + prasminis veiksmažodis (abu veiksmažodžiai to paties laiko ir asmens) – pasikartojantis veiksmas, sustiprinimas: וְאָמַר שָב הוּא „jis pakartojo“;  חוֹזִר אֲנִי  וּמַדְגִּישׁ „aš dar kartą pabrėžiu“.

הָלַךְ + prasminis veiksmažodis (pasyvus arba išreiškiantis būseną; abu veiksmažodžiai būtajame arba dažniau – esamajame laike) – vystymasis, progresas (vis daugiau):  וְנִבְנָה הוֹלֵךְ הַבַּיִת „namas statomas, auga“; והִשְתַּפֵּר הָלַךְ מַצָבוֹ  „jo būsena vis gerėjo“.

Veiksmažodis „pradėti“ הִתְחִיל, הֵחֵל paprastai vartojamas su neapibrėžta veiksmažodžio forma: לעֲבוֹד הִתְחַלְתִּי„aš pradėjau dirbti“.

Literatūrinėje kalboje jis gali būti vartojamas taip pat ir su esamuoju laiku נוֹאֵם הִתְחִיל הוּא „jis pradėjo sakyti kalbą“.

Ivrite esama veiksmažodžių, išreiškiančių veiksmo būdą, ir jie yra verčiami kaip prieveiksmiai: קוּם הִשְׁכַּמְתִּי „aš atsikėliau anksti“; לָשִׁיר מֵיטִיב הוּא „jis gerai dainuoja“.