kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • ישקני מנשיקות פיהו, כי טובים דודך מיין. לריח שמנך טובים שמן תורק שמך, על כן עלמות אהבוך. שיק השירים א – ב', ג Pabučiuok mane lūpų bučiniais, nes Tavo glamonės geresnės už vyną. Tavo Vardas liejasi, kaip kvapniųjų aliejų kvapas, todėl merginos myli Tave. (Šir aŠirim 1 –2, 3)


2.3 ĮVARDIS


2.3.1.ASMENINIS ĮVARDIS




Asmeninis įvardis gali būti kaip atskiras žodis, kuris naudojamas savarankiškai (kaip veiksnys ar vardinė tarinio dalis) arba kaip priesaga, prijungiama prie daiktavardžių (nurodant priklausomybę – žr. skyrių 2.1.6), prie dalelyčių ir veiksmažodžių (žr. žemiau atitinkamuose skyriuose) bei prie prielinksnių. Prielinksnių naudojimas su įvardinėmis priesagomis atitinka netiesioginius įvardžių linksnius rusų (ir lietuvių) kalboje.


Lentelė

 Pastabos:

a) Žodžiui „aš“ išreikšti paprastai naudojamas įvardis אֲנִי. Forma אָנוֹכִי archajiška, naudojama literatūrinėje kalboje dažniausiai su pabrėžiamo kuklumo atspalviu (ypač אָנוֹכִי הַקָּטָן – apytiksliai „Jūsų nuolankus tarnas“.

b) Įprasta daugiskaitos 1-o asmens įvardžio forma – אֲנַחְנוּ. Įvardis אָנוּ dažniau vartojamas oficialioje kalboje – paskaitose, dokumentuose ir pan.

c) Lietuvių kalboje giminės skiriasi tik trečiajame asmenyje: jis, ji.

Hebrajų kalboje giminė (vyriška ir moteriška) skiriasi tiek vienaskaitos, tiek ir daugiskaitos antrajame ir trečiajame asmenyse.

Moteriškos giminės dgs. įvardžiai naudojami tik su mot.g. daiktavardžiais, tuo tarpu vyriškos giminės įvardžiai gali būti naudojami tiek su vyriškos, tiek ir su vyriškos bei moteriškos giminės (kartu) daiktavardžiais: הֵן jos (tik moterys) – הֵם jie (vyrai arba vyrai ir moterys drauge).

d) Šnekamajai kalbai yra būdingos paplitę klaidos אוֹתֵךְ vietoje אוֹתָךְ ar אוֹתְכֶן, אוֹתְכֶם vietoje אֶתְכֶן ,אֶתְכֶם.

e) Hebrajų kalboje nėra mandagaus kreipinio „Jūs“.

Atskirais atvejais vietoje mandagiojo „Jūs“ vartojami žodžiai אָדוֹן „pone“, אֲדוֹנִי „mano pone“, גְּבֶרֶת „ponia“, גְּבִרְתִּי „mano ponia“, כְּבוֹדוֹ ,כְּבוֹד „Gerbiamasis“ (kreipiantis į aukštą padėtį užimančius arba ypatingai gerbiamus asmenis – prezidentą, ministrus, teisėjus, rabinus), tačiau normalus kreipimasis į bet kurį žmogų – ar tai būtų vaikas, ar solidus profesorius, yra forma „tu“ (אַתְּ ,אַתָּה).


Kaip jau buvo minėta, linksniai hebrajų kalboje išreiškiami prielinksniais, prie kurių prijungiamos įvardžiuotinės priesagos.

Kaip savybiniai įvardžiai yra naudojamos įvardžiuotinės priesagos, prijungiamos prie daiktavardžio, arba prielinksnis שֶׁל drauge su priesaga (žr. paskutinį stulpelį).

Ta pati forma su prielinksniu מִשֶׁלּךָ ,מִשֶׁלִי)  מִ־ ir t.t.)  maždaug atitinka reikšmę „savas“: יֵשׁ לוֹ דֵּעָה מִשֶׁלּוֹ ולִי יֵשׁ דֵעָה מִשֶׁלִּי „Jis turi savo nuomonę, o aš – savo“.

Esant būtinybei ypatingai pabrėžti priklausomybę „mano nuosavas“, daiktavardis su įvardžiuotine priesaga tarsi sustiprinamas papildomu asmeniniu ar savybiniu įvardžiu:
„mano nuosavame name“ בְּבֵיתִי אֲנִי ,בְּבֵיתִי שֶׁלִי;
„kokia Jūsų nuomonė?“ ?מַה דַּעַתְךָ אַתָּה.

Įvardį „pats“ hebrajiškai atitinka daiktavardis עֶצֶם su įvardine priesaga: בְּ)עַצְמִי) „aš pats“, בְּ) עַצְמְךָ) „tu pats“.
Atkreipkite dėmesį: „Aš paėmiau sau“ לָקַחְתִי לְעַצְמִי, tačiau „Aš ėjau sau gatve“ (sau nekirčiuotas) הָלַכְתִּי לִי בָּרְחוֹב.
Išsireiškimas „savaime“ – מֵאֵלָיו, „savaime suprantama“ – מוּבָן מֵאֵלָיו.


2.3.2 NURODANTIEJI ĮVARDŽIAI


Lentelė (ruošiama)

Vienaskaita Daugiskaita
Vyr. g. Mot. g. Vyr.g Mot.g.
Šis, šitas 1(הַ)זֶה (ה)זוּ ,(הַ)זוֹ ,2(הַ)זֹאת 3(הָ)אֵלּוּ ,(הַ)אֵלֶּה ,הַלָּלוּ (הָ)אֵלּוּ ,(הָ)אֵלֶּה ,הָלָּלוּ
Tas 4הַהוּא הַהִיא הָהֵם הָהֵן
5הַלָּז ,הַלָּזֶה ,הַלָּה הַלָּזוּ
6אוֹתוֹ אוֹתָהּ אוֹתָם אוֹתָן
Tas pats 7אוֹתוֹ אוֹתָהּ אוֹתָם אוֹתָן
Toks 8כַּזֶּה כַּזּוֹ כָּאֵלֶּה כָּאֵלֶּה
Štai toks 9שֶׁכַּזֶּה שֶׁכַּזּוֹ שֶׁכָּאֵלֶּה שֶׁכָּאֵלֶּה
Aukščiau minimas 10הַנַ״ל


Pastabos:


1) Artikelis skliausteliuose parodo, kad šis įvardis gali būti naudojamas su artikeliu arba be jo.

2) Šnekamojoje kalboje taip pat sutinkama forma זֹאתִי(הַ), kuri yra neteisingos rašybos.

3) Visos trys formos naudojamos išreiškiant tiek vyrišką, tiek moterišką gimines.

4) Asmeninio įvardžio 3-io asmens forma su artikeliu.

5) Šios formos naudojamos retai, išskirtinai literatūrinėje kalboje. Jos gali būti naudojamos ir kaip asmeniniai įvardžiai, pakeisdami sekančius iš paminėtų daiktavardžių: .דָוִד רָאָה אֶת יעֲקב. הַלָּה קָם וֽנִיגַשׁ אֵלָיו 
„Davidas pamatė Jakovą. Šis (Jakovas) atsistojo ir priėjo prie jo“.
(Jeigu būtų panaudotas žodis הוּא vietoje הַלָּה, nebūtų aišku, kam jis priklauso – Davidui ar Jakovui).

6) Asmeninio įvardžio 3-io asmens galininko linksnio forma eina prieš neapibrėžtą daiktavardį. Naudojama dažniausiai kaip įvardis prie daiktavardžio, kuriam priklauso apibrėžiamasis šalutinis sakinys:
אוֹתוֹ אִישׁ שֶאָמַר לְךָ אֶת זֶה – „Tas žmogus, kuris pasakė tau tai“.

7) Ta pati forma, kaip ir prieš tai buvusi, bet einanti prieš apibrėžtą daiktavardį:  אוֹתוֹ הַדָּבָר „tas pats“, אוֹתָם הָאֲנָשִׁים „tie patys žmonės“.

8) Įvardis „šitas“ su palyginimo prielinksniu כּ־: toks = kaip šis.

Literatūrinėje kalboje sutinkama šiek tiek kitokia konstrukcija: palyginimo prielinksnis -כּ plius plius „šitas“: דָּבָר כַּזֶּה = כַּדָּבָר הַזֶּה „toks, toks daiktas“.

9) Ankstesnis įvardis su dalelyte חַיִים שֶׁכָּאֵלֶּה : שֶׁ־ „toks tad gyvenimas“.

10) Posakio הֵנִּזְכָּר לֽמַעְלָה „paminėtas viršuje“ sutrumpinimas, plačiai naudojamas tiek žodinėje, tiek ir rašomojoje kalboje; nesikeičia pagal giminę ir skaičių. Naudojamas taip pat su palyginimo prielinksniu: כַּנַ״ל „taip pat, toks pat“.


2.3.3 KLAUSIAMIEJI ĮVARDŽIAI IR PRIEVEIKSMIAI


Klausiamieji įvardžiai:

Kas? (gyviems); מִי (daugiskaita וָמִי מִי); kas? (negyviems) מָה, מֶה; koks? אֵיזֶה vyr.g., אֵיזוֹ mot.g., אֵיזֶה, אֵילוּ dgs.; kur? אֵיפֹה (šnek.), lit. הֵיכָן (אַיֶּה); kur? לְאָן (lit. אָנָה); iš kur? מִנַּיִן, מֵאַיִן (šnek. מֵאֵיפׁה); kodėl? מַדּוּעַ, לָמָּה; dėl ko? לָמָּה; kiek? כַּמָּה, (šnek. káma); kiek kainuoja? בְּכַמָּה, (šnek. בּֽכַּמָּה); kada? מָתַי (lit. אֵימָתַי); nuo kada? מִמָתַי; iki kurio laiko? (iki kada) מָתַי עַד; kaip? אֵיךְ (lit. כֵּיצַד, הֲכֵּיצַד).


2.3.4 APIBENDRINANTYS ĮVARDŽIAI כּוֹל (כָּל), הַכּוֹל VISAS, VISKAS, KIEKVIENAS


Kiekvienas כָּל אֶחָד arba כָּל אֶחָד וֽאֶחָד; kiekviena diena כָּל יוֹם; visa diena כָּל הַיוֹם.

כּוֹל dažnai naudojamas su įvardžiuotine priesaga: כֻּלָּם visi (jie), כֻּלָּנוּ visi mes, כֻּלּוֹ jis visas. הַכּוֹל visi, viskas.


2.3.5 NEŽYMIMIEJI-ASMENINIAI ĮVARDŽIAI IR NEŽYMIMIEJI PRIEVEIKSMIAI


Kažkas מִישֶׁהוּ (sutinkama taip pat mot.g. forma מִישֶׁהִי, pvz.: מִישֶׁהִי אָמְרָה לִי – „viena moteris man pasakė“), kažkas (negyviems daiktams) מָשֶׁהוּ, kažkoks  אֵיזֶה שֶׁהוּ, koks ten bebūtų, kažkoks, bet koks כָּלְשֶׁהוּ (mot.g. כָּלְשֶׁהִי, dgs. כָּלְשֶׁהֶם, כָּלְשֶׁהֵן gali būti naudojami ir atskiroje formoje: דָּבָר כָּלְשֶׁהוּ =כָּל דָּבָר שֶׁהוּא. Pastaruoju atveju daiktavardis eina tarp dviejų sudėtinio įvardžio dalių ir antra dalis rašoma su raide א pabaigoje: שֶׁהוּא).

Skaitvardis אֶחָד „vienas“ dažnai naudojamas šnekamojoje kalboje ir reiškia „kažkas“, „vienas žmogus“: הָיָה שָׁם אֶחָד שֶׁנִּרְאָה לִי מוּכָּר – „buvo ten kažkas, kas pasirodė man pažįstamas“.

„Kažkoks, tam tikras, kažkuris“ išreiškiamas ־מָה dalelyte:  זְמַן־מָה „tam tikras laikas“, דְּבַר־מָה „kas nors“, „kažkaip“ אֵיכְשֶׁהוּ; „kažkodėl“ מִשׁוּם־מהָ; „keletas“ אֲחָדִם, כַּמָה, מִסְפָּר, pvz.: „praėjo keletas dienų“, עָבְרוּ יָמִים מִסְפָּר , עָבְרוּ יָמִים אֲחָדִים = עָבְרוּ כַּמָּה יָמִים , עָבְרוּ מִסְפָּר יָמִים .


2.3.6 NEIGIAMIEJI ĮVARDŽIAI IR PRIEVEIKSMIAI


Iš esmės neigiamų įvardžių ivrite nėra, ir juos išreiškia įprastiniai žodžiai su stiprinamosiomis dalelytėmis אַף ir שׁוּם, o tam tikrais atvejais ir be jų: „aš ten nieko nemačiau“ לֹא רָאִיתִי שָׁם אִישׁ, לֹא רָאִיתִי שָׁם אַף אִישׁ, לֹא רָאִיתִי שָׁם אַף אֶחָד.

Normatyvinė gramatika reikalauja jų naudojimo su neigimo dalelyte לֹא:

אַף לֹא אֶחָד „niekas“ (gyviems), לֹא כְלוּם „niekas“ (negyviems).

Šnekamojoje kalboje jie naudojami be neigimo, kaip neigiami įvardžiai ir prieveiksmiai: „niekas“ (negyviems) כְּלוּם, שׁוּם דָבָר, מְאוּמָה; „niekas“ (gyviems)  אַף אֶחָד, „joks“ שׁוּם, „niekur“ בְּשׁוּם מָקוֹם, „jokiu būdu“ בְּשׁוּם אוֹפֶן.

„Niekada“ gali būti išreiškiama trimis skirtingais būdais:
(אַף פַּעַם) (לֹא) (pažodžiui „nei karto“), מֵעוֹלָם לֹא – su būtuoju laiku,לְעוֹלָם לֹא – su esamuoju ir būsimuoju laiku:
מֵעוֹלָם לֹא הָיִיתִי שָׁם „Aš niekada ten nebuvau“.
לְעוֹלָם לֹא אֶסַּע לְשָׁם „Niekada ten nevažiuosiu“.