kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • ישקני מנשיקות פיהו, כי טובים דודך מיין. לריח שמנך טובים שמן תורק שמך, על כן עלמות אהבוך. שיק השירים א – ב', ג Pabučiuok mane lūpų bučiniais, nes Tavo glamonės geresnės už vyną. Tavo Vardas liejasi, kaip kvapniųjų aliejų kvapas, todėl merginos myli Tave. (Šir aŠirim 1 –2, 3)



2.2 BŪDVARDIS

               

Būdvardis hebrajų kalboje morfologiškai mažai skiriasi nuo daiktavardžio.


2.2.1 GIMINĖ


Būdvardžių moteriška giminė yra sudaroma prie vyriškos giminės formos pridedant galūnę ־ַה, ־ת arba ־ית.

Išskirtinis atvejis yra žodis רַבָּתִי – „didelė, stambi“, sutinkamas tokiuose junginiuose, kaip pvz.:  תֵל־אביב רַבָּתִי – „didelis Tel-Avivas“, בֵית רַבָּתִי – „didžioji raidė bet“.

Hebrajų kalboje miestų ir raidžių pavadinimai – visada moteriškos giminės.

Jei vyriškos giminės būdvardis turi galūnę ־ֶה, tai moteriškoje giminėje ji keičiasi į יָפֶה – יָפָה :־ַה.

Sudarant moterišką giminę, įvyksta kirčio pasislinkimas (jis pereina į galūnę), tai sukelia tam tikrus įbalsinimo pasikeitimus: kamacas (a) antrame nekirčiuotame skiemenyje keičiasi į šva: גָדוֹל – גְדוֹלָה, קָטָן – קְטַנָה, (esant gerklinėms priebalsėms – į chataf-patachą אָדוֹם – אֲדֻמָה); jei vyriškoje giminėje paskutinio žodžio balsė buvo o, tai moteriškos giminės būdvardžiuose ji virsta į u, o paskutinė šaknies priebalsė įgauna dagešą: צָהֹב – צְהֻבָּה.

Iš vyriškos giminės žodžių, kurie baigiasi kirčiuota balse i ־ִי, ir kurie reiškia nacionalinę ar religinę priklausomybę (naudojami kaip būdvardžiai ir kaip daiktavardžiai, pvz.: rusas), yra sudaromos dvi moteriškos giminės formos: ־ִיָּה – naudojama apibūdinti žmogui, ־ִית – visiems kitiems atvejams:
יְהוּדִי „judėjas, judėjiškas“ – יְהוּדִיָּה „judėja“ – יְהוּדִית „judėjiška“;
אַנְגְּלִי „anglas, angliškas“ – אַנְגְּלִיָה „anglė“ – אַנְגְּלִית „angliška“.
Išimtys: יִשְׂרְאֵלִית „izraelietė“, מוּסְלְמִית „musulmonė“, לִטָאִית „lietuvė“.

Jei galūnė ־ִי yra nekirčiuota, tai moteriškoje giminėje bus viena forma su galūne ־ִית:
סִינִי „kinietis, kinietiškas“ – סִינִית „kinietė, kinietiška“;
שְׁוֶדִי „švedas, švediškas“ – שְׁוֶדִית „švedė, švediška“.


2.2.2 DAUGISKAITA


Daugiskaita yra sudaroma naudojant priesagą ־ִים (vyr.g.) ir ־וֹת (mot.g.).

Ir čia įvyksta tokie patys balsių pokyčiai, kaip ir mot.giminėje:

טוֹב – טוֹבִים, טוֹבָה – טוֹבוֹת;

יָפֶה – יָפִים, יָפָה – יָפוֹת,

גָדוֹל – גְדוֹלִים, גְדוֹלָה – גְדוֹלוֹת,

צָהוֹב – צְהֻבבִּים, צְהֻבָּה – צְהֻבּוֹת.

Žodžiai, turintys galūnę ־ִי, vyr.g. daugiskaitoje baigiasi galūne ־ִים, jei tai daiktavardis, tačiau baigiasi galūne ־יִּים, jei tai būdvardis:
יְהוּדיִם „judėjai“, יְהוּדיִּים „judėjiški“: יְהוּדיִם חוֹגְגִים חָגיִם יְהוּדיִּים „judėjai švenčia judėjiškas šventes“.

Būdvardžiai neturi specialios dviskaitos formos.


2.2.3 DERINIMO BE PRIELINKSNIŲ KONSTRUKCIJA


Būdvardžiai, panašiai kaip ir daiktavardžiai, gali būti pirmuoju derinimo be prielinksnių konstrukcijos žodžiu.

Tuo būdu derinimo be prielinksnių konstrukcijos būdvardyje įvyksta tie patys pasikeitimai, kaip ir daiktavardyje:

גּבַהּ־קוֹמָה aukšto ūgio, יְפֵה־תֹּאַר gražus (gražios išvaizdos), כְּחֻלַּת־עֵינַיִם žydraakė (žydrų akių), אֲרֻכֵּי־טְוָח toliašaudžiai (toli šaudantys).


2.2.4 SANTYKINIS BŪDVARDIS


Santykinių būdvardžių (tokių, kaip pvz.: akmeninis, naminis) hebrajų kalboje yra mažai. Paprastai vietoje jų naudojami daiktavardžiai – kaip antrasis apibrėžiantysis derinimo be prielinksnių konstrukcijos narys:

geležinė lova בַּרְזֶל מִטָּת, pažodžiui: „geležies lova“, dgs. בַּרְזֶל מִטּוֹת;

sieninė spinta קיִר אֲרוֹן, dgs. קיִר אֲרוֹנוֹת.

Taip pat yra santykiniai būdvardžiai, sudaryti iš daiktavardžių priesagos ־י pagalba: בֵּיתִי „naminis“, חַשְׁמַלִי „elektrinis“.

Tokių būdvardžių sudaryme taip pat gali būti naudojami priešdėliai arba žodžiai, išreiškiantys priešdėlį:

תַּת־ „po“ (תַּת־קַרְקָעִי „požeminis“), בֵּין־ „tarp“ (בֵּינְלְאוּמִי „tarptautinis“), רַב־ „daug“ (רַב־קוֹמָתִי „daugiaaukštis“); skaitvardžiai: חַד־ „vieno-” (חַדְגוֹני „monotoniškas“), דּוּ־ „dviejų-“ (דוּ־מְנוֹעִי „dviejų motorų“), תְּלָת־ „trijų-“ (תְּלַת־מְמַדי „trijų metrų“) ir kai kurie kiti.

Tokio pobūdžio būdvardžiai – palyginus naujas reiškinys hebrajų kalboje. Kur kas dažniau yra vartojami pasakymai su pagalbiniais, t.y. praradusiais savo leksinę prasmę בֶּן ,בַּעַל  žodžiais: בַּיִת בֶּן שַׁלוֹשׁ קוֹמוֹת, „triaukštis namas“,              יֶלֶד בֶּן חַמֵשׁ „penkiametis berniukas“ בַּעַל שָׂפַם ūsuotas.

Jei daiktavardis yra moteriškos giminės, vietoje žodžių בֵּן, בַּעַל naudojami בּעֲלַת arba בַּת.

Neretai, ypač literatūrinėje kalboje, sutinkami būdvardžiai, kurie sudaryti neveikiamosios rūšies dalyvio pagrindu:
מְדֻפְלָּם „diplomuotas“, מְמֻשְׁקָף „akiniuotas, su akiniais“.


2.2.5 LAIPSNIAVIMAS


Būdvardžiai laipsniuojami prieveiksmių pagalba.

Aukštesnysis laipsnis išreiškiamas prieveiksmiu יוֹתֵר (labiau, daugiau) – גָּדוֹל יוֹתֵר „didesnis“, יָפֶה יוֹתֵר gražiau.

Šis prieveiksmis praleidžiamas, jei po to seka prielinksnis „už, nei“ ir tai, su kuo yra surištas palyginimas: אַתְּ יָפָה מִמֶנָּה „tu gražesnė už ją“ (galima pasakyti ir אַתְּ יוֹתֵר יָפָה מִמֶנָּה).

Aukščiausias laipsnis sudaromas prieveiksmio בְּיוֹתֵר pagalba ir šis prieveiksmis eina po apibrėžtojo būdvardžio (su artikeliu), arba šnekamojoje kalboje – prieveiksmio הֲכִי pagalba, kuris eina prieš būdvardį be artikelio:

הבַּיִת הַגָּבוֹהַּ בְּיוֹתֵר =  הבַּיִת הֲכִי גָּבוֹהַּ „pats aukščiausias namas“.

Jei po būdvardžio eina tokio pobūdžio pasakymas kaip „iš visų“, „pasaulyje“ ir pan., tuomet prieveiksmis nėra būtinas, užtenka tik artikelio, einančio prieš būdvardį: הַיָּפָה בַּנָּשִׁים ,הַיָּפָה מִכּוּלָּן – „pati gražiausia iš moterų“, הַגָדוֹל בָּעוֹלָם „pats didžiausias pasaulyje“.


2.2.6 APIBRĖŽTUMAS


Būdvardis, panašiai kaip ir daiktavardis, gali būti apibrėžtas arba neapibrėžtas. Būdvardžio apibrėžtumas išreiškiamas artikeliu: הַיָּפֶה ,הַגָדוֹל.

Derinimo be prielinksnių konstrukcijoje artikelis pridedamas prie antro tos konstrukcijos nario: מְדִיּנִיוּתָהּ קִצְרַת־הָרְאִיָּה שֶׁל הַמֶּמְשָׁלָה „trumparegiška valdžios politika“.


2.2.7 SUDAIKTAVARDĖJIMAS


Būdvardis hebrajų kalboje gali lengvai sudaiktavardėti, t.y. būti naudojamas kaip daiktavardis: הַגָּבוֹהַּ „aukštas“, הִשָׁמֵן „storas“:

רָאִיתִי אֶת הִשָׁמֵן הַזֶּה לִפְנֵי שָׁבוּעַ   – „mačiau šį storulį prieš savaitę“.

Dažnai riba tarp būdvardžio ir daiktavardžio visai išnyksta: זָקֵן „senas, senukas“, יְהוּדִי „judėjiškas, judėjas“.