• ועתה נבוא לעומק הענין, והטעות, שהיה קשור ברגלו, כי זה העצה"ד טו"ר, היה מעורב מבחי' חלל הפנוי, כלומר, מצורת הגדלות שבקבלה, שעליה היה הצמצום. בעה''ס, הקדמה לספר פנים מאירות Dabar įeikime į šių dalykų gilumą ir pažvelkime į klaidą, kuri buvo „apibrėžta“ iš pradžių. Tai reiškia, kad „Pažinimo medis“ buvo susijęs su „tuštuma“, t.y. su dideliu (egoistiniu) gavimu, kuriam buvo „apribojimas“. (Baal Sulamas „Įvadas į knygą „Veidas šviečia ir paaiškina“)

התבוננות שבועית פרשת בהעלותך  

Savaitinė įžvalga Toros daliai Behaalotcha

pagal mokyklą Hasulam, vad. ravo Adam Sinaj

Parašyta: „Ir kalbėjo Kūrėjas Moše, sakydamas:
Kalbėk Aronui ir pasakyk jam,
kai jis pakels (uždegs) žvakes prieš menorą (žvakidę),
kad šviestų septynios žvakės.
Ir padarė taip Aronas prieš menorą, uždegė žvakes,
kaip Kūrėjas įsakė Moše (Bemidbar 8 – 1, 2, 3).

Šios savaitinės Toros dalies vidinis dvasinis pagrindas:
„Vidinė intencija priklauso nuo Toros paslapčių mokymosi“.
Rabi Šimonas bar Jochajus šventajame Zohare rašo:
„Vargas tam žmogui, kuris sako,
kad Tora pasakoja paprastas istorijas ir paprastus dalykus.
Jeigu taip, tai galima ir dabar sukurti „Torą“ žymiai gražesnę ir išsamesnę.
Ir jei Tora nori papasakoti apie šio pasaulio dalykus, ar apie šio pasaulio valdymą,
galima parašyti viską žymiai tiksliau.
Iš tikro ar nevertėtų sukurti tokio stiliaus „Toros“?
Tačiau visi Toros žodžiai – aukštutiniai dalykai, aukštutinės paslaptys“ (Zoharas, Behaalotcha 58).

Rabi Šimonas nesako, kad tik dalis Toros yra „aukštutinės paslaptys“,
jis sako – „visa Tora“.
Iš tikro „išorinis“ mokymas, tai kaip „koridorius“,
vedantis į „menę“ – vidinę Torą.
Taip pat negali būti, kad Kūrėjas sukūrė žmogų,
kuris nenorėtų ir negalėtų suprasti vidinių „Toros paslapčių“.
Kaip toliau rašo Zoharas:
„Jei žmogus galvoja, kad Toros išorė (rūbas),
tai ir yra visa Tora, tada jis praras protą,
ir jam nebus dalies pasaulyje, kuris ateis“.

Iš tikro negali būti, kad žmogus negalėtų ateiti prie tobulumo!
Kūrėjo tikslas – padaryti gera kūriniams,
ir šį tobulumą galima pasiekti tik vidinės Toros supratimu.
Todėl šios galimybės neigimas,
tai galiausiai Kūrėjo sumanymo neigimas.
Tačiau vis dėlto neįmanoma „paspausti mygtuko“ ir ateiti prie tobulumo.
Tam reikia laiko ir pastangų.
Kaip jau sakėme,
kad visas Toros grožis, harmonija ir gilumas atsiskleidžia tik „viduje“,
Jos „paslaptyse“.
Todėl pamėginkime suprasti, ką nori mums perduoti Tora šioje savaitinėje dalyje.

Parašyta: „Ir kalbėjo Kūrėjas Moše, sakydamas:
kalbėk Aronui ir pasakyk jam,
kai jis pakels (uždegs) žvakes prieš menorą (žvakidę),
kad šviestų septynios žvakės“.

Turime suprasti, kas yra „žvakė“?
Sako mums Toros išminčiai, kad „žvakė“ simbolizuoja žmogaus „sielą“.
Kaip aiškina mums Baal Sulamas („Mokymas apie dešmt sfirot“, 2d.),
žvakė yra sudaryta iš trijų dalių:
vaško (parafino),
knato,
ir ugnies (šviesos).
Atitinkamai taip yra sudaryta ir žmogaus siela:
„Vaškas“ – tai apvalūs (igulim), egoistiniai indai (norai);
„Knatas“ – tai teisinga intencija (kav – linija);
„Šviesa“ – tai „Kūrėjo dalis iš viršaus“.

Iš tikro, kad „žvakė“, t.y. siela, „šviestų“,
joje turi būti įjungtos visos šios trys dalys.
Jei bus vien tik „knatas“ be „vaško“,
jis greitai sudegs ir negalės ilgai šviesti.
Taip pat, jei bus vien tik „vaškas“,
nebus šviesai prie ko „prisitvirtinti“ ir šviesti,
t.y. šviesos nebus visai.
Ir jei bus tik „šviesa“,
nebus, kas galėtų ją suvokti, juk „nėra šviesos be indo“.
Todėl visi šie trys žvakės komponentai nurodo į aukštutines šaknis.

Kaip mokomės iš „Mokymo apie dešimt sfirot“,
kad pirmiausiai buvo sukurti „igulim (apvalūs)“ indai,
tai yra sukurto noro pagrindas,
ir tai atitinka žvakės vašką, taip pat apvalų.
Tačiau po „cimcumo“ (apribojimo) šviesą mūsų realybėje galima gauti tik per „kav (liniją)“,
„or chozer“ (grįžtančios šviesos) būdu.
Tai atitinka knatą, esantį žvakėje.
Todėl yra dėsnis, kad žmogus gali gauti „švytėjimą“ – malonumą,
tik „ekrano“ pagalba, t.y. tik atsisakęs, „atmušęs“ tiesioginę šviesą – egoistinį malonumą.
Visa tai atspindi žvakės pavyzdyje,
t.y. žvakė dega tik knato, t.y. „grįžtamos šviesos“ dėka.
Ir nors pagrindas šiam procesui – šviesai, malonumui yra vaškas,
t. y. „apvalus“, egoistinis noras,
tačiau, kaip rašo Baal Sulamas:
„Kai baigiasi knatas, užgesta šviesa, nors dar lieka daug vaško“.

Tai reiškia, kad žmogus negali gauti šviesos vos tik „užsinorėjęs“,
t. y. žmogaus „egoistinis“ noras nėra pagrindas gavimui.
Todėl, kad gauti šviesą, (malonumą),
žmogus pirmiausia turi tai „užsidirbti“,
arba kabalistų kalba,
pas žmogų turi būti sąlygojimo – „grįžtančios šviesos“ intencija.

Tora mus moko, kaip žmogus gali sukurti teisingą intenciją,
t. y. kaip žmogaus „siela“ gali „šviesti“.
Iš tikro, kad „žvakė“ – siela galėtų „degti“ – šviesti,
jai reikia trečio komponento knato,
t. y. teisingos intencijos – „dėl Kūrėjo“.
Ir šį „menoros“ principą buvo sunku suprasti net Moše,
todėl Kūrėjas jam parodė „pirštu“,
kaip dirba šis „modelis“, t. y. kaip funkcionuoja mūsų realybė.