1. Išsirink vieną dalyką, kuriam tu nutarei sukurti „ambiciją”. 2. Praeik keturias, pakopas paminėtas Toros įžvalgoje, ir pabandyk, pasirinktam dalykui padaryti „ambiciją”. 3. Pradžioje patartina pasirinkti „mažus“ dalykus, kurie nereikalauja ypatingų pastangų ir investicijų, tokius kaip: - „ambicija“ mokymuisi, - „ambicija“ aplankyti tėvus, - „ambicija“ rašyti dienoraštį, ar dalykų analizę.
Parašyta: „אלה (Ele) Štai tavo dievai, Izraeli,
kurie išvedė tave iš Egipto žemės“ (Šmot 32 – 4).
Ir parašyta: „אלה (Ele) Štai Miškan (Susirinkimo pastogės) įstatymai“ (Šmot 38 – 21).
Toros išminčiai (Or aChajim) sako,
kad Izraelio sūnūs jautėsi nusikaltę prieš Kūrėją,
nes nusidėjo su aukso veršiu,
todėl ši „Miškan priedermė“ atėjo tam,
kad ištaisytų šią nuodėmę.
Dydis prieš dydį.
Savaitinės Toros dalies Pkudei vidinis pagrindas:
„Tiesos pasiekimas ne anuliuojant nuodėmę, bet ją ištaisant“.
Mokomės, kad Kūrėjo vardas Elohim (אלה ים) yra sudarytas iš penkių raidžių, kas atitinka penkias mūsų noro pakopas.
Pirma pakopa, vadinama – Keter, tai Kūrėjo noras žmoguje, duotas iš „viršaus“.
Antra pakopa, vadinama – Chochma, tai jau noras gauti,
bet dar pilnai pripildytas Kūrėjo šviesos.
Trečia pakopa, vadinama – Bina, tai žmogaus noras grąžinti šviesą Kūrėjui.
Ketvirta pakopa, vadinama – Tiferet, tai žmogaus „aš“ atsiradimas.
Šioje pakopoje žmogus iš vienos pusės nori sąlygoti Kūrėjui,
bet iš kitos pusės nuogąstauja,
kad jei atiduos viską, jis liks be „gyvybės“.
Penkta pakopa, vadinama – Malchut,
tai jau savarankiškas noras gauti visą Kūrėjo šviesą,
t.y. tikro troškimo atsiradimas.
Iš tikro Toroje abejose vietose,
t.y. ir „aukso veršio“ nuodėmės metu,
ir kai yra kalbama apie „Miškan“ įstatymus,
naudojamas tas pats žodis אלה (Ele) – „štai“.
Baal Sulamas daugelyje vietų sako,
kad viskas kas sukurta realybėje,
tai tik – „noras“, būtent tą mums ir nori parodyti Tora.
Kitaip sakant, norai yra sukurti paties Kūrėjo,
todėl jų visai nereikia, negalima ir neįmanoma ištaisyti,
ir tik teisingas noro pobūdis (forma) apsprendžia visą žmogaus esybę.
Iš tikro tai ir sudaro visą žmogaus darbą,
t.y. noro „formos“ ištaisymas „nuodėmę“ apverčia į „priedermę“.
Matome, kad teisingą esmę sudaro ne pats noras,
o to noro panaudojimo pobūdis (forma).
Ir Tora nori parodyti žmogui,
kad jei jis nori ką nors ištaisyti praeityje,
žmogus turi teisingai naudotis savo noru dabartyje.
Žodis אלה (ele), aprašytas Toroje dviejų šių skirtingų veiksmų pradžioje,
atitinka „norą gauti“ ir sudaro Kūrėjo vardo Elohim (אלהים) pirmas tris raides.
Raidės אלה bendrai išreikia „materialumo idėją“,
arba „norą gauti“ sau,
o raidės ים išreiškia dvasingumo intenciją – „norą sąlygoti“.
Mokėmės, kad mūsų realybė yra dviguba:
„dvasinė“ ir „materiali“.
Todėl teisingas požiūris sako,
kad reikia lygiagrečiai gyventi, įvertinti ir suteikti svarbumą,
kiek „dvasingumui“, tiek „materialumui“,
t.y. teisingai sujungiant šiuos du aspektus.
Kaip sako pranašas (Ješaja 40 – 26):
„Pakelkite akis į viršų ir pažiūrėkite,
kas „Mi“ (מי raidės ים) visa tai „Ele“ (אלה) sukūrė“?
Knyga Zohar aiškina, kad klausimas „mi“ (kas?),
tai ir yra atsakymas, t.y. „Mi“ dvasingumas ir sukūrė materialumą – „Ele“.
Iš tikro, jei prie noro raidžių אלה (ele) pridėsime teisingą pobūdį, intenciją – raides ים (im),
tada gausis Kūrėjo vardas אלהים (Elohim).
Ši Toros dalis moko žmogų,
kaip reikia „ištaisyti“ praeitį.
Tai reiškia, kad žmogui nereikia „kapstytis“ pačioje praeityje,
kad ten „ištaisytų“ pačią seniau buvusią problemą.
Turime suprasti, kad praeitis jau nebeegzistuoja,
viskas, kas egzistuoja – tik dabartis ir ateitis.
Todėl iš praeities galima „paimti“ tik „įspūdį“ (rešimo),
kurį ir reikia ištaisyti.
Dabar egzistuoja tik šis „įspūdis“, kabaloje dar vadinamas „rešimo de itlabšut“,
kuri mes ir turime ištaisyti.
Tai reiškia tik praeities „prisiminimas“, „įspūdis“ turi būti jaučiamas šiandien,
ir aišku teisingai įvertinamas tolesniam panaudojimui ateityje.
Matome, kad „aukso veršio nuodėmė“, buvusi „praeityje“,
yra ištaisoma „dabartyje“, Miškan statyba.
Taip kiekvienas žmogus turi savo širdyje pastatyti šventovę, kaip parašyta:
„Ir pastatys Man šventovę, o Aš būsių juose“ (Šmot 25 – 8).
Kaip aiškina išminčiai – kiekvieno žmogaus širdyje.