• Ir išėjo Jakovas iš Beer Ševos, ir nuėjo į Charaną. Ir priėjo vietą, ir apsinakvojo ten, nes nusileido saulė, ir paėmė iš vietos akmenų, ir pasidėjo sau po galva, ir atsigulė toje vietoje. (Berešit 28 – 10, 11)
• !שבת שלום
• Šabat Šalom!

התבוננות שבועית פרשת מקץ  

Savaitinė įžvalga Toros daliai Mikec

pagal mokyklą Hasulam, vad. ravo Adam Sinaj

Parašyta: „Ir štai iš upės pakyla septynios karvės gražiai atrodančios ir sveiko kūno,
ir ganėsi melduose.
Ir štai paskui jas pakyla iš upės kitos septynios karvės,
blogai atrodančios ir sulysusio kūno,
ir atsistojo prie karvių, prie upės kranto.
Ir suvalgė blogai atrodančios ir labai sulysusios karvės septynias gerai atrodančias ir įmitusias karves“ (Berešit 41 – 2, 3, 4).

Šios savaitinės dalies vidinės Toros mokymosi pagrindas yra:
„Kaip galima iš gojaus – egoistinių polinkių žmoguje mokytis Toros – šventumo“.
Jau žinome, kad žmogus, norintis Toros pagalba ateitį į dvasinį pasaulį,
praeina daug „kritimų“ ir „pakilimų“.
Bene svarbiausias Toros uždavinys yra padėti žmogui praeiti ir teisingai suprasti šias „nemalonias būsenas“.
Kaip rašo ravas Baruchas Ašlagas,
savo tėvo Baal Sulamo vardu knygoje Šamati:
Žmogaus objektyvus pasaulio įvertinimas susideda iš to,
kaip žmogus jaučia supantį Kūrėjo sukurtą pasaulį.
Iš tikro, jei žmogus jaučiasi gerai, jis pateisina Kūrėjo valdymą ir vadinasi „teisuolis“,
tačiau jei jaučiasi blogai,
tada vadinasi „nusidėjėlis“ ח''ו ( chas ve šalom – neduok dieve).
Tai yra todėl, kad žmogus galiausiai dėl savo bėdų kaltina Kūrėją.

Savaitinė įžvalga Mikec nori mums parodyti,
kaip reikia pamatyti teisingą ir gerą Kūrėjo valdymą,
bent jau pradėti eiti šio teisingo vertinimo keliu.
Vidinės Toros požiūriu faraono „geros karvės“ ir „blogos karvės“,
tai žmogaus būsenos:
„geros“ ir „blogos“.
Paprastai, kai žmogui blogai, jis iškart užmiršta „gerą“ būseną,
t.y. „blogos karvės“ praryja „geras“, kad net nelieka žymių.
Tačiau Tora mus moko,
kad viskas galiausiai yra dėl Josefo – teisuolio išaukštinimo ir pripažinimo.
Parašyta: „Teisuolis – pasaulio pagrindas (Mišlei 10).

Iš tikro Tora sako mums, kad niekada nereikia pasiduoti jausmams,
bet pirmumą teikti pirmumą protui – „Toros logikai“.
Tai vadinasi: „Ėjimas aukščiau gyvuliškos (egoistinės) logikos“.
Čia mus Tora moko, kaip elgtis „kritimuose“,
t.y. pagal Josefo patarimą faraonui,
„pakilimo“ metu reikia „sužadinti trukūmą“.
Tai atspindėta Toroje,
kaip „grūdų surinkimas“ – pasiruošias „kritimui“ – „bado metams“.
Apie tai parašyta: „Nusidėjėlis ruošia, o teisuolis apsirengia“ (Jobas 27 – 17).

Iš tikro žmogus turi pasidaryti priemones „karui“ su jausmais,
tai yra būti savo „jausmų šeimininku“.
Tora mus moko, kaip galima pasiekti tobulumą,
t.y. žmogus gali „rinktis gyvenimą“ (Dvarim 30),
todėl žmogui yra tikslinga sužadinti trūkumą pakilimo metu.
Tai atsispindi netgi vestuvių ceremonijoje,
t.y. pačią džiaugsmingiausią žmogaus dieną per vestuves yra sudaužoma stiklinė.

Parašyta: „Ir štai iš upės pakyla septynios karvės gražiai atrodančios ir sveiko kūno,
ir ganėsi melduose.
Ir štai paskui jas pakyla iš upės kitos septynios karvės,
blogai atrodančios ir sulysusio kūno,
ir atsistojo prie karvių, prie upės kranto“ (Berešit 41 – 2, 3).

Turime suprasti, ką vidiniu žmogaus dvasinio darbo aspektu mums pasakoja Tora.
Jau sakėme, kad Tora kalba tik apie žmogaus vidines „būsenas“ kelyje į susijungimą su Kūrėju.

„Septynios karvės gražiai atrodančios ir sveiko kūno, ir ganėsi melduose“.
Tai reiškia dviejų šviesų „chochma“ (išminties) ir „chasadim“(gerumo) teisingą santykį.
Žinome, kad „chochma“, t.y. malonumo, žinojimo šviesa gali šviesti tik,
kai ji yra „apvilkta“ „chasadim“, pastangų ir tikėjimo šviesa.
Tai reiškia, kad tarp šių šviesų turi būti teisingas santykis.
Apie tai ir nurodoTora, kada pas žmogų būna ši teisinga šių šviesų „proporcija“,
t.y. kada „ganėsi melduose“.
„Meldai“ (achu) ivritu kyla iš šaknies „brolybė“, „bendrumas“ (achva).
Sako knyga Zohar (Mikec 20) :
„Jei yra tarp žmonių susijungimas ir brolybė, tada viskas tampa šlovinga“.
Iš tikro, kai visi žmogaus norai yra pajungti bendrumui ir brolybei,
tada nėra jokios galimybės įsiterpti „sitrai achrai“ (kitai, netyrai pusei).

„Ir štai paskui jas pakyla iš upės kitos septynios karvės, blogai atrodančios ir sulysusio kūno“.
Pirmiausiai Tora mums pabrėžia žodį „kitos“ (acherot),
tai nuoroda į „kitą pusę“ (sitra achra).
Iš tikro, kai pas žmogų „išsiderina“ šių šviesų „chochma“ ir „chasadim“ teisingas santykis,
tada žmogaus būsenos – „karvės“ tampa „blogai atrodančios ir sulysusio kūno“.

Tačiau iškyla klausimas, kam gi žmogui šios „blogos būsenos“,
kam gi žmogui reikalingi „kritimai“?
Dalykas tas, kad visas progresas visas žengimas į priekį turi būti „pakilimų“ ir „kritimų“ pagrindu.
Todėl, kai žmogus randasi „pakilime“,
jam reikia „kritimo“,
kad jau sekantis „pakilimas“ būtų dar aukštesnis... ir t.t.
Taip žmogus eina prie vis didesnio tobulumo,
kol „ištaiso“ visą savo „kūną“, egoizmą ir „susilieja“ su Kūrėju.
Tačiau, kokias būsenas turi praeiti žmogus,
kai jau viskas ištaisyta?
Apie tai Toros išminčiai jau nekalba nieko,
tai vadinasi „Toros paslaptys“,
ir kiekvienas žmogus turi tai atverti „asmeniškai“.

„Ir atsistojo prie karvių, prie upės kranto“.
Parašyta (Kohelet 7 – 14):
„Tai prieš tai, sukūrė Kūrėjas“,
t.y. šventumo „sistema“ yra priešais netyrumo „sistemą“.
Ir tik nuo žmogaus priklauso, kokią „sistemą“ pasirinkti,
t.y. žmogui yra duota „pasirinkimo laisvė“...

Iš tikro Tora nori parodyti žmogui, kad jis privalo ateiti į tobulumą,
tačiau šis kelias yra sudarytas iš „pakilimų“ bei „kritimų“.
Taip pat Tora duoda žmogui galimybę suvokti,
kad „kritimai“ neturi žmogui atrodyti, kaip kentėjimai
Tai turi būti tik, kaip „suprastas būtinumas“ – „treniruotė“,
todėl Tora sako žmogui:
„Rinkis gyvenimą“.
Ir žmogui verta paklausyti Toros patarimo,
t.y. kiekvieną savo būseną priimti su meile,
kaip naudingą ir produktyvią, kelyje į absoliučią laimę,
į susijungimą su „Gyvybių Gyvybe“.