kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • ועם כל המתבאר לעיל, תבין מה שנמצאים לפעמים בספרי הקבלה, כינויים וערכים הזרים מאד לרוח אנושי. בעה''ס, מהות חכמת הקבלה Dabar tampa aišku, kodėl kabalistinėje literatūroje mes galime sutikti „keistų“ ir „nepadorių“ pavadinimų. (Baal Sulamas „Kabalos išminties esmė“)

התבונות שבועית פרשת תולדות  

Savaitinė įžvalga Toros daliai Toldot

pagal mokyklą Hasulam, vad. ravo Adam Sinaj

 
 
 

Pratimas dalinasi į dvi dalis 1. Pirmą savaitę: pasirink savo draugą, kurį pastoviai, arba dažnai kritikuoji. 2. Užsirašyk smulkiai, visą kritiką, kai tik tu sukritikuosi savo draugą. 3. Antrą savaitę: kai tik sukritikuosi savo draugą, atnešk jam reikšmingą dovaną, arba pinigų sumą. 4. Taip pat ir antrą savaitę užsirašyk visą kritiką, su dovanų įteikimu. 5. Jei nepatogu duoti draugui dovaną ar pinigus, tada šiuos pinigus paaukok anonimiškai labdarai. 6. Paskui patikrink abu sąrašus ir sulygink, ar tu antrą savaitę taip pat kritikuoji draugą, kaip ir pirmą. 7. Dabar gali suprasti ar kritika buvo konstruktyvi ir iš meilės, ar tai buvo tavo viršumo, pirmenybės ir „gerumo“ parodymas ir demonstravimas.

Uždaryti užduotį




Parašyta: „Štai Icchako, Abrahamo sūnaus, giminystė (genealogija),
Abrahamas pagimdė Icchaką. (Berešit 25 – 19).


Toros uždavinys yra nukreipti mūsų sielos jėgas į vienintelį tikslą – Kūrėjo pažinimą.
Tai reiškia, kad Tora apibrėžia kiekvieną žmogaus sielos dvasinę jėgą,
ir apjungia jas visas vienam tikslui – Kūrėjo pažinimui.
Šios savaitinės Toros dalies dvasiniai pagrindai:
1. Kas yra objektyvus ir subjektyvus realybės suvokimas.
2. Dvi būsenos žmogaus sieloje:
„Ištaisymo laikas ir galutinio tikslo (gavimo, pasiekimo) laikas“.
3. Kokia kritika yra objektyvi, kokia – subjektyvi.


Kas yra objektyvus ir subjektyvus realybės suvokimas?
Sako mums išminčiai, kad realybėje yra dvi būsenos:
Paprasta ir sudėtinė.
Paprasta, nesudėtinė, t.y. nedaloma realybė gali būti tik Kūrėjas.
Kūrėjas yra pirma priežastis, ir nėra ankstesnės priežasties.
Sudėtinė realybė yra yra kūrinija, ir jos priežastis yra Kūrėjas.


Žinome, kad yra dvi būsenos Kūrėjo darbe:
„Ištaisymo būsena“ ir „Užmokesčio gavimo būsena“.
Taip pat ir įstatymai, galiojantys šiose būsenose, yra priešingi bei neigia vienas kitą.
Būtent tai ir įneša žmogui didelę sumaištį gyvenime.


Iš tikro „ištaisymo darbo“ metu draudžiama galvoti ir siekti malonumo,
t.y. draudžiama jausti tobulumą, pilnatvę ir nusiraminimą, ramybę.
Tačiau „galutinio ištaisymo“ metu draudžiama kažką dar taisyti,
t. y. draudžiama jausti trūkumą,
ir reikia vien tik mėgautis tobulumu.


Geriausias pavyzdys mūsų gyvenime yra Šabato ir kasdieninių dienų įstatymai,
bei atmosfera ir elgesys šiomis dienomis.
Taip pat Zohare pasakyta, kad Toroje yra 613 „patarimų“ ir 613 „užstatų“, užmokesčio rūšių.
Ravas Baruchas Ašlagas duoda pavyzdį iš gyvenimo kaip „patarimai“ virsta „užmokesčiu“,
t.y. kaip išsipildo mišnos Avot (4 – 2) žodžiai:
„Užmokestis už priedermę – priedermė“.


Visi žinome, kad kol dar mūsų vaikai yra maži, mes turime jiems pažadėti „dovaną“,
kad jie eitų valgyti, ar laiku miegoti.
Tačiau, kai vaikai tampa suaugusiais, ir dirba darbą, kur trūksta miego,
ar nespėjama normaliai pavalgyti, miegas ir valgymas tampa „užmokesčiu“.
Analogiškai galime suprasti, kaip 613 „patarimų“,
t.y. Toros priedermių vykdymas be didelio noro, tampa 613 „užstatų“ – malonumu.


Parašyta: „Štai Icchako, Abrahamo sūnaus, giminystė (genealogija), Abrahamas pagimdė Icchaką“.


Toros komentatoriai sako, kad iš pirmo žvilgsnio reikėjo paminėti Icchako palikuonis,
o ne pabrėžti, kad Icchakas yra Abrahamo sūnus.


Ką nori tuo mums pasakyti Tora?

Mokomės, kad Abrahamas tai savybė „chesed“ – gerumas.
Icchakas – tai, griežtumo, kritikos, t.y. „gvura“ savybė.
Todėl Tora mums sako, kad nors kritika yra būtina progreso salyga,
tačiau ji turi išeiti iš gerumo, meilės ir konstruktyvumo.
Būtent todėl ir parašyta:
„Štai Icchako, Abrahamo sūnaus, genealogija, Abrahamas (gerumas, meilė) pagimdė Icchaką (kritiką)“.
Iš tikro nors kritika turi labai didelę reikšmę ir naudą, bet ji turi būti objektyvi, konstruktyvi ir su meile.


Parašyta: „Ir pradėjo spurdėti sūnūs jos (Rivkos) viduje...
Ir pasakė jai Kūrėjas dvi tautos tavo įsčiose,
ir nacijos išeis (atsiskirs) iš tavo vidaus,
ir tauta nuo tautos sustiprės,
ir didelis tarnaus mažam“ (Berešit 25 – 22, 23).


Vidininės Toros supratimu žodį „nėštumas“ („herajon“) galima kildinti iš žodžio „abejonės, apmąstymai“ („hirhurim“).
„Sūnūs“ („banim“) turi šaknį, kaip „supratimas“ („bina“).
Iš tikro, kai žmogui reikia ateiti prie atitinkamo svarbaus sprendimo,
pas jį prasideda įtampa – „spurdėti sūnūs“ (supratimas).
Todėl Rivka klausia Kūrėjo patarimo, ką reiškia šis jos „sūnų“ spurdėjimas,
t.y. kokį spendimą žmogus turi pasirinkti?
Atsako jai Kūrėjas:
„Didelis tarnaus mažam“.
„Blogio instinktas“, kurį apibūdina Ezavas, Rivkos pirmgimis, pas žmogų gimsta pirmas.
Kaip parašyta:
„Žmogaus širdies polinkiai yra blogi nuo jaunumės“ (Berešit 8 – 21).


Žinome, kad visa žmogaus esmė yra tik „noras gauti“,
tačiau kai šis noras įgauna savanaudiškumo atspalvį, jis virsta blogiu, egoizmu.
Todėl žmogaus darbas yra ne anuliuoti „norą gauti“, bet jį ištaisyti, atvesti į sąlygojimo intenciją.
Parašyta knygoje Zohar, kad iki „13 metų“ (dvasinė kategorija) žmogui nereikia vykdyti priedermių, todėl blogis pas žmogų yra „vyresnis, didesnis“.


Iš tikro Rivka tai sužinojusi puola į paniką, tačiau Kūrėjas ją nuramina:
„Didelis tarnaus mažam“.
Tai reiškia, kad „blogio instinktas“ su visu savo įgimtu „didumu ir galingumu“ tarnaus „gėrio instinktui“.
Kitaip sakant, jau nuo pat pradžių „blogio“ paskirtis yra tik aptarnauti „gėrį“.


Ir visi „kritimai“ žmogaus gyvenime yra tik vardan „pakilimo“ – toks yra dvasinis dėsnis.
Tačiau labai dažnai „kritimai“ varo žmogų į neviltį ir depresiją.
Todėl Tora mums pataria, kad „kritimo“ metu žmogus turi mobilizuoti daugiau jėgų, ir pakilti į dar didesnes dvasines aukštumas.


Su Kūrėjo pagalba išnaudokime teisingai „Icchako“:
kritikos, apribojimo ir turtingumo savybę, kad mums išsipildytų:
„Ir gavo (Icchakas) šiais metais 100 saikų (mea šearim) ir palaimino jį Kūrėjas“ (Berešit 26 – 12).