Pirmyn < Pirmyn < [1] [2] [3] [4] [5] ... ... ... [56] [57] [58] [59] [60] [61] [62] [63] [64] [65] ... ... ... [935] [936] [937] [938] [939] > Atgal > Atgal.
Taigi, kai forma jau buvo „apsirengusi“ kokioje nors materijoje, mes savo vaizduotėje galime visiškai „nurengti“ ją nuo materijos, ir suvokti ją abstrakčiai.

Parašyta: „Ir kalbėjo Kūrėjas (אלהים – Elokim) Moše, ir pasakė Aš – Havaja (הוי''ה). Ir pasirodžiau Abrahamui, Icchakui ir Jakovui kaip Visagalis (אל שדי – El Šadai), o savo vardo Havaja (הוי''ה ) nedaviau jiems pažinti (Šmot 6 – 2, 3).

Todėl dabar galima išsiaiškinti problemą, kad iš sielos, prieš nusileižiant jai į kūną, paimama priesaika: „nors ir visas pasaulis tvirtins, kad tu teisuolis, būk savo akyse, kaip nusidėjėlis”.

Pirmame lygyje – „materijoje“, t.y. mums atsiveriančiame kiekvienos esmės veikime, mes turime absoliutų suvokimą.

Ir žinok, kad ketvirto lygio, t.y. žmogaus esmės, kokia ji pati iš savęs be materijos, negalime mes suvokti išvis.
