„Ir kalbėjo Kūrėjas Moše ir Aronui, sakydamas: Štai tokie Toros įstatymai חוקת) chukat), kuriuos prisakė Kūrėjas sakydamas: Kalbėk Izraelio sūnums, tegul paima sau raudoną karvę (para aduma), tobulą, neturinčią trūkumo, ant kurios nebuvo uždėtas jungas“ (Bemidbar 19 – 1, 2).
!שבת שלום
Šabat Šalom!

Pirmyn < Pirmyn < [1] [2] [3] [4] [5] ... ... ... [66] [67] [68] [69] [70] [71] [72] [73] [74] [75] ... ... ... [889] [890] [891] [892] [893] > Atgal > Atgal.

הקדמה לתלמוד עשר הספירות קכד

Įvadas į „Mokymą apie dešimt sfirot“

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

Tačiau reikia žinoti, kad šios baraitoje paminėtos „viduriniųjų“, „nusidėjėlių“ ir „teisuolio“ savybės nenurodo į atskirus žmones. Tai reiškia, kad šios trys savybės yra pas kiekvieną žmogų pasaulyje.

הקדמה לתלמוד עשר הספירות קכג

Įvadas į „Mokymą apie dešimt sfirot“

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tarp šių dalykų nėra jokio ryšio. Ir jei Talmudas nori įrodyti, kad žmogus privalo pergyventi kartu su bendruomene, kodėl paskui reikia kalbėti ir išskirti „viduriniųjų“ savybę iš „nusidėjėlių“ savybės?

הקדמה לתלמוד עשר הספירות קכב

Įvadas į „Mokymą apie dešimt sfirot“

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

Čia turime gerai suprasti išminčių pasakymą. „Parašyta, tuo metu, kai bendruomenė randasi bėdoje, tegul nesako žmogus: „Eisiu namo, valgysiu ir gersiu, ir ramybė mano sielai“ (Talmudas, Taanit 11).