Pirmyn < Pirmyn < [1] [2] [3] [4] [5] ... ... ... [16] [17] [18] [19] [20] [21] [22] [23] [24] [25] ... ... ... [843] [844] [845] [846] [847] > Atgal > Atgal.
Parašyta: „Ir štai iš upės pakyla septynios karvės gražiai atrodančios ir sveiko kūno, ir ganėsi melduose. Ir štai paskui jas pakyla iš upės kitos septynios karvės, blogai atrodančios ir sulysusio kūno, ir atsistojo prie karvių, prie upės kranto. Ir suvalgė blogai atrodančios ir labai sulysusios karvės septynias gerai atrodančias ir įmitusias karves“ (Berešit 41 – 2, 3, 4).
Ir nenustebk, kad vienas žmogus gali savo veiksmais sąlygoti viso pasaulio pakilimą ar kritimą, nes yra nepajudinamas dėsnis: „Atskiras ir bendras yra tapatūs, kaip du vandens lašai“.
Reikia žinoti, kad visos savybės ir visi polinkiai, kurie yra įdiegti žmoguje, santykiams su aplinkiniams, t.y. visos šios savybės ir visi polinkiai reikalingi žmogui Kūrėjo darbe. Ir iš pat pradžių buvo sukurti ir įdiegti žmoguje tik šiam vaidmeniui, nes tai ir yra galutinis žmogaus tikslas.
Ir kai „Izraelio žmogus“ stiprina bei didina savo „vidinės“ pusės, t.y. „Izraelio aspekto“ savyje svarbumą, tada jis „Izrael“ aspektą iškelia virš išorinio, „pasaulio tautų“ aspekto.
Tačiau visgi, kodėl žmogui neužtenka trečio aspekto, t.y. Kūrėjo valdymo „užmokesčiu ir bausme“, suvokimo?