Pirmyn < Pirmyn < [1] [2] [3] [4] [5] ... ... ... [36] [37] [38] [39] [40] [41] [42] [43] [44] [45] ... ... ... [863] [864] [865] [866] [867] > Atgal > Atgal.
Taip pat reikia žinoti, kad pasirinkimo laisvė galioja tik „Kūrėjo veido paslėpime“.
Taip pat reikia žinoti, kad „vidurinių“ savybė „galioja“, t.y. žmogus ją gali pajausti, dar jam esant „Kūrėjo veido“ paslėpime.
Ir jau nusipelnęs antros „Kūrėjo veido“ atvėrimo pakopos, vadinamos „sugrįžimu iš meilės“, pasiekia, kad žmogaus tyčiniai nusikaltimai virstų nuopelnais.
Parašyta: „Ir paėmė Arono sūnūs Nadavas ir Aviju kiekvienas savo smilkytuvą, ir įdėjo į juos ugnies, ir uždėjo ant jos smilkalų, ir priartino prie Kūrėjo svetimą ugnį (eš zara), ką jiems Kūrėjas nebuvo įsakęs. Ir išėjo iš Kūrėjo ugnis ir sudegino (suvalgė) juos, ir numirė jie priešais Kūrėją“ (Vajikra 10 – 1, 2).
Parašyta: „Ir kalbėjo Kūrėjas Moše sakydamas: Įsakyk Aronui ir jo sūnums, sakydamas, tai deginamosios aukos įstatymas, ši deginamoji auka turi degti ant aukuro visą naktį iki ryto, ir pakurstyk pastoviai aukuro ugnį (Vajikra 6 – 1, 2).