Pirmyn < [1] [2] [3] [4] [5] [6] [7] [8] [9] [10] [11] [12] [13] [14] [15] ... ... ... [844] [845] [846] [847] [848] > Atgal > Atgal.
Parašyta: „Ir pakilo Egipte naujas karalius, kuris nepažino Josefo. Jis (karalius) pasakė savo tautai, štai Izraelio sūnų tauta gausesnė ir stipresnė už mus. Todėl pergudraukime juos, kad dar nepadidėtų, nes atsitikus karui, ir jie prisidės prie mūsų nekentėjų ir kariaus, bei išeis iš mūsų šalies... Ir pavergė egiptiečiai Izraelio sūnus sunkiais darbais.“ (Šmot 1 – 8, 9, 10, 13)
Tačiau tai paslaptis „ne amžinas pyktis“, t.y. galiausiai žmogus turi nusipelnyti „Kūrėjo veido“ atvėrimo.
Ir kaip sakėme Trečiame apribojime, kad Zoharas nekalba apie patį Acilut pasaulį, todėl Acilut pasaulis yra, kaip „baltas knygos lapas”.
Pasakyta Toroje: „Nes šią dieną būsite jūs išpirkti, būsite jūs apvalyti nuo visų jūsų nuodėmių prieš Kūrėją“ – tai yra, atgailos pakanka tik išpirkimui tų nuodėmių, kurios yra „prieš Kūrėją“, bet neužtenka nuodėmių, padarytų kito žmogaus atžvilgiu, atleidimui. Jas dera ištaisyti veiksmais.
Ir su visu „Kūrėjo veido paslėpimo” privalumu, tai nesiskaito tobulumu, o tik „pereinamuoju” aspektu, t.y. ten yra „vieta”, kur nusipelnoma viso laukiamo tobulumo.