Pirmyn < Pirmyn < [1] [2] [3] [4] [5] ... ... ... [36] [37] [38] [39] [40] [41] [42] [43] [44] [45] ... ... ... [889] [890] [891] [892] [893] > Atgal > Atgal.
Pagal tradiciją, praeinant pro „mezuzą“ – įeinant į namus ar išeinant iš jų – prie jos pridedama ranka, kuri po to bučiuojama. Šio papročio prasmė – priminti apie tas dvasines vertybes, kurias atspindi „mezuza“.
Aiškiai matome, kad vykdant Torą „lišma“, netgi „veiksmo“ (praktinėje) Jos dalyje visai nėra jaučiamas skirtumas tarp dviejų Toros dalių, ar žmogus vykdo priedermes Kūrėjui ar savo artimui.
„Kiduše“ yra du svarbiausi momentai: Šabatas – „tai prisiminimas apie pasaulio sukūrimą“ ir „prisiminimas apie išėjimą iš Egipto“.
Taip yra todėl, kad kiekvienas žemesnis parcufas, kai dingsta (pakyla) jo šviesos masacho nuskaidrėjimo metu, sugrįžta ir užpildo aukštesnio parcufo indus.
Gyvūnams, gyvenantiems sausumoje, Tora duoda šiuos tinkamumo maistui kriterijus: „Visus gyvūnus perskeltomis kanopomis ir atrajojančius galite valgyti“ (Vajikra, 11).