Pirmyn < Pirmyn < [1] [2] [3] [4] [5] ... ... ... [36] [37] [38] [39] [40] [41] [42] [43] [44] [45] ... ... ... [814] [815] [816] [817] [818] > Atgal > Atgal.
Ir kam reikėjo knygos Zohar išminčiams aprašyti visus pasikeitimus, lyg jie vyktų pačiame Acilut pasaulyje?
Parašyta: „Ir tu įsakyk Izraelio sūnums, kad paimtų sau tyrą ir išspaustą (išplaktą,išmuštą) alyvuogių aliejų šviestuvui, kad uždegti (pakelti) amžiną žvakę. Susirinkimo pastogėje, už atsivėrimo uždangos, pateiks (uždegs Menoros žvakes) Aronas ir jo sūnūs, nuo ryto iki vakaro prieš Kūrėją, tai amžinas įstatymas visoms Izraelio sūnų kartoms“ (Šmot 27 – 20, 21).
Tai ir yra tas, kai žmogus nusipelno nuodėmių atleidimo, tada tyčiniai nusikaltimai virsta nuopelnais.
Ir tai panašu į žvakę, t.y. jei uždegsi nuo vienos žvakės nors tūkstantį, ar šimtus tūkstančių žvakių, ar neuždegsi nei vienos žvakės, vis tiek toje pirmoje žvakėje nebus jokio pakitimo.
Tai panašu į pasakojimą apie vieną judėją, gyvenusį pas turtingą poną. Šis judėjas buvo labai ištikimas ir atsidavęs ponui, todėl ponas mylėjo jį visa siela. Kartą ponas turėjo išvykti į tolimą kelionę.