Pirmyn < Pirmyn < [1] [2] [3] [4] [5] ... ... ... [56] [57] [58] [59] [60] [61] [62] [63] [64] [65] ... ... ... [875] [876] [877] [878] [879] > Atgal > Atgal.
Keturiasdešimt dienų paskirta maldoms, „slichot“, ir štai paskutinė akimirka, kada niekam danguje neleidžiama pasakyti nei vieno žodžio prieš visą tautą. Žodžio השטן hasatan („kaltintojas“) gematrija sudaro skaičių 364, o dienų metuose, kaip žinia, 365 – tai užuomina, kad yra viena diena metuose, kada satan netenka savo teisių.
Pasiruošimas Jom-Kipuro pasninkui yra neatskiriama paties pasninko dalis. Sako išminčiai, kad tam, kas gausiai valgo ir geria Jom-Kipuro išvakarėse, tai užskaitoma, lyg jis būtų pasninkavęs dvi dienas.
Apsigaubus „talitu ir užsirišus „tfiliną“, pradedama malda „Šacharit“. Pirmas didelis „siduro“ skyrius, kuris yra perskaitomas - tai „Akeidat Icchak“, 22 knygos Berešit dalis, pasakojanti apie tai, kaip Kūrėjas liepė Abrahamui atnešti ir paaukoti Jam savo sūnų Icchaką.
Tačiau pasaulyje Adam Kadmon taip nebuvo, t.y. visas kiekis, kuris išeidavo A‘‘K parcufų rošim (galvose), nusileisdavo ir į jų gufim (kūnus).
Šabatas tarp Roš-Ašana ir Jom-Kipur vadinasi Šabat šuva – pagal pirmąjį „haftaros“, kuri skaitoma šią dieną, žodį: „Sugrįžk, Izraeli, [Šuva, Israel...]“. Šis Šabatas taip pat vadinamas Šabat Tšuva - „Atgailos Šabatas“ – todėl, kad jis išpuola per Dešimt atgailos dienų.