- וטעם דבריהם הוא, כמו שבארנו, שבהיות כל עוסקי התורה, מזלזלים בפנימיות שלהם, ובפנימיות התורה, ומניחים אותה, כמו דבר שאין צורך בו בעולם. בעה''ס, הקדמה לספר הזהר Iš tikro kol visi, užsiimantys Tora, nevertina savo „vidinės“ pusės, t.y. neužsiima „vidine“ Tora, ir skaito tai ne pirmo svarbumo dalyku, neturinčiu didelės vertės pasaulyje. (Baal Sulamas „Įvadas į knygą Zohar“)
Pirmyn < Pirmyn < [1] [2] [3] [4] [5] ... ... ... [16] [17] [18] [19] [20] [21] [22] [23] [24] [25] ... ... ... [891] [892] [893] [894] [895] > Atgal > Atgal.
Praktinė Halacha (Įstatymai)
בר־מצווה „Bar-micva“
I. M. Lav
Po to, kai berniukas pasako paskutinius palaiminimus, priimta apipilti jį saldainiais ir riešutais. Ši tradicija atėjo iš tokio pat „saldainių lietaus“, skirto jaunikiui, pakviestam skaityti Toros - juk berniukas, sulaukęs pilnametystės, panašus į jaunikį vestuvių išvakarėse.
Praktinė Halacha (Įstatymai)
Palaiminimai נהנין „nehenin“
I. M. Lav
Pasakyta traktate Avot: „Jei trise valgė prie vieno stalo ir nekalbėjo prie jo Toros žodžių – jie tarsi valgė dvėselieną...“. Vienok „jei trise valgė prie vieno stalo ir kalbėjo Toros žodžius – jie tarsi valgė prie Kūrėjo stalo, apie kurį pasakyta: Ir pasakė man angelas: „Štai stalas, stovintis prieš Kūrėją!“
Praktinė Halacha (Įstatymai)
Adaro mėnuo ir „ארבע פרשיות“
I. M. Lav
Įstatymas apie „raudoną karvę“ yra iš tų Toros įstatymų, kurių prasmės negalime suvokti, - šiuos įstatymus reikia tiesiog vykdyti. Kūrėjas pasakė Izraeliui: „Tai - Mano įstatymas, ir tau uždrausta svarstyti apie jo prasmę“.
Praktinė Halacha (Įstatymai)
בר־מצווה „Bar-micva“
I. M. Lav
Kai berniukui sueina 13 metų, jis turi būti pakviestas Toros skaitymui - jau kaip suaugęs žmogus. Ši galimybė jam suteikiama artimiausią dieną, kai yra skaitoma Tora: tai yra pirmadienį, ketvirtadienį arba per Šabatą.
Praktinė Halacha (Įstatymai)
Purimas
I. M. Lav
Halelis“ neskaitomas stebuklo, įvykusio už Izraelio šalies ribų, garbei. Tiesa, „Halelis“ skaitomas Pesacho metu, pažymint išėjimą iš Egipto, bet esmė tame, kad Izraelio šalis dar tada nebuvo išskirta kaip tokia tarp visų pasaulio šalių. O kai įvyko Purimo stebuklas, po I Šventyklos sugriovimo, Izraelis jau keletą šimtmečių buvo Šventoji žemė.
