Pirmyn < [1] [2] [3] [4] [5] [6] [7] [8] [9] [10] [11] [12] [13] [14] [15] ... ... ... [817] [818] [819] [820] [821] > Atgal > Atgal.
Gerai išaiškinome pasaulio Adam Kadmon or mekif, kurios didumui nėra ribų, paslaptį.
Parašyta: „Ir pasiuntė (Balakas) pasiuntinius pas Bilamą ben Beorą į Petorą..., kad pašaukti jį, sakydamas: Štai tauta išėjo iš Egipto ir „uždengė“ visą žemės paviršių, ir ji įsikūrė priešais mane. Ir dabar, ateik, prakeik man šią tautą, nes ji stipresnė už mane, gal tada aš pajėgsiu sumušti ją ir išvarysiu iš žemės, nes aš žinau, ką tu palaimini, tas būna palaimintas, o ką prakeiti, tas būna prakeiktas. (Bemidbar 22 – 5, 6)
Panašiai ir dešimtyje šventumo sfirot mes išskiriame du priešingus aspektus. Tai reiškia, kad devynių pirmų sfirot pobūdis yra „sąlygojimas“, o malchut, dešimtos sfiros, pobūdis yra „gavimas“.
Kad suprasti penkių pasaulio Adam Kadmon pakopų ir taip pat visų žemesnių pasaulių A – B – J – A išsivystymą, reikia gerai suprasti guf masacho (kūno ekrano) nuskaidrėjimo aspektą.
Dabar galime suprasti rabi Simono straipsnį Midraš Raboje, aiškinantį Toros sakinį: „Padarykime žmogų” (Berešit 1 – 26).