Pirmyn < Pirmyn < [1] [2] [3] [4] [5] ... ... ... [66] [67] [68] [69] [70] [71] [72] [73] [74] [75] ... ... ... [904] [905] [906] [907] [908] > Atgal > Atgal.
Kartu tampa aiškus ir Penktas klausimas. Klausėme, kaip galima, kad iš amžino išeitų veiksmai neamžini, laikini ir baigtiniai?

Kiekvieną Roš aŠaną (Naujus metus) pasauliai grįžta į savo „pradinę padėtį“, t.y. kokia buvo malchut (pasaulis) ketvirtą Kūrimo dieną.

Parašyta: „Pūskite šį mėnesį šofarą, savo laiku (uždengtą) šventės dieną“ (Tehilim 81 – 4).

Baal Sulamas aiškina šventąjį Zoharą (Vajira 381): „Metai turi 12 mėnesių, tai malchut ištaisymas nuo pradžios iki galo.

Jo noras buvo vienas – įvykdyti Kūrėjo norą, todėl visai nepaisė savo garbės ir pats asmeniškai eidavo budinti mokinius.
