Pirmyn < Pirmyn < [1] [2] [3] [4] [5] ... ... ... [36] [37] [38] [39] [40] [41] [42] [43] [44] [45] ... ... ... [889] [890] [891] [892] [893] > Atgal > Atgal.
Kartu tampa aiškus ir Penktas klausimas. Klausėme, kaip galima, kad iš amžino išeitų veiksmai neamžini, laikini ir baigtiniai?
Kiekvieną Roš aŠaną (Naujus metus) pasauliai grįžta į savo „pradinę padėtį“, t.y. kokia buvo malchut (pasaulis) ketvirtą Kūrimo dieną.
Parašyta: „Pūskite šį mėnesį šofarą, savo laiku (uždengtą) šventės dieną“ (Tehilim 81 – 4).
Baal Sulamas aiškina šventąjį Zoharą (Vajira 381): „Metai turi 12 mėnesių, tai malchut ištaisymas nuo pradžios iki galo.
Jo noras buvo vienas – įvykdyti Kūrėjo norą, todėl visai nepaisė savo garbės ir pats asmeniškai eidavo budinti mokinius.