• !גמר חתימה טובה Gero galutinio antspaudo!
• אֱלֹהֵינוּ וֵאלֹהֵי אֲבוֹתֵינו מְחוֹל לַעֲוֹנוֹתֵינו בְּיוֹם הַכִּפּוּרִים הַזֶּה בְּיוֹם סְלִיחַת הֶעָוֹן הַזֶּה, בְּיוֹם מִקְרָא קֹדֶשׁ הַזֶּה מְחֵה וְהַעֲבֵר פְּשָׁעֵינוּ מִנֶּגֶד עֵינֶיך. תפילת יום כיפורים Kūrėjau, mano tėvų Dieve, atleisk mūsų nuodėmes šią Jom Kipurim dieną, šią atsiprašymo už nuodėmes dieną, šią šventą dieną, ištrink ir pašalink mūsų nusikaltimus iš mūsų akių. (Iš Jom Kipurim maldos)

פנימיות פרשות נצבים וילך באור הקבלה 

Vidinis savaitinės Toros dalių „Nicavim Valelech“ aspektas kabalos šviesoje

ravas Davidas Agmonas הרב דויד אגמון

Šios dvi savaitinės Toros dalys paruošia mus dideliam Roš aŠana įvykiui,
ir skatina padaryti „paskutinį patikrinimą“ sielos „išvalymui“,
kad kitais Metais nusipelnytume „susiliejimo“ su Pasaulio Kūrėju.

Savaitinių Toros dalių įvykių eiga.
Savaitinė dalis „Nicavim“ prasideda tuo,
kad Moše surenka visą Izraelį pakartotinam „Sandorio“ tarp Izraelio ir Kūrėjo patvirtinimui.
Taip pat Moše perspėja tuos, kurie nuspręs „maištauti“ prieš šį Sandorį,
tuo užsitrauks labai griežtas bausmes, kaip sau, taip ir visam Izraeliui.

Dar Moše garantuoja, kad jei Izraelis ir nusidės,
po bausmės jie vis tik bus priversti „sugrįžti“ pas Kūrėją.
Iš tikro Kūrėjas „apipjaustys“ kiekvieno širdį,
pašalindamas blogį, ir įves Izraelio sūnus į „Pažadėtą Žemę“.

Savaitinė dalis baigiasi žodžiais,
kad Kūrėjo įsakymas nėra žmogui „tolimas“ ir „neįvykdomas.
Iš tikro: „Labai arti tavęs šis dalykas,
tavo burnoje ir tavo širdyje, kad jį atliktum“ (Dvarim 30 – 14).

Savaitinė dalis „Vajelech“ prasideda Moše žodžiais:
„Šiandien man yra 120 metų, aš nebegaliu daugiau išeiti ir įeiti,
ir Kūrėjas pasakė man:
Nepereisi šio Jordano... Jehošua – jis pereis prieš tave“ (Dvarim 31 – 2, 3).
Moše užrašo Torą ir atiduoda ją levitams,
o Izraelio sūnums įsako perskaityti visą Torą kartą per septynis metus pasirinktoje vietoje.

Taip pat „Miškane“ Kūrėjas praneša Moše ir Jehošuai,
kad po Moše mirties Izraelio sūnūs paliks „Sandorį“,
ir tada Kūrėjas „paslėps savo Veidą“ nuo Izraelio.
Todėl Kūrėjas paprašo Moše užrašyti dainą „Aazinu“,
kurią skaitysime sekančią savaitę,
kaip Kūrėjo „Liudijimą“, kad Izraelį ištiks bėdos,
jei jie neis Toros keliu.
Moše užrašo dainą „Aazinu“ ir išmoko jos Izraelį.

„Moše diena“.
Visi šie įvykiai atsitinka 7 Adaro dieną.
Tą dieną Moše surinko visą Izraelį ir kalbėjo visus šiuos žodžius.
Taip ši diena skaitosi, kaip Moše diena.
Iš tikro šią dieną Moše užrašė 13 Toros ritinių,
atidavė juos Izraelio giminėms,
ir įsakė jiems laikytis visos Toros.

Iš tikro tomis dienomis pas Izraelį buvo didelė vienybė ir meilė vienas kitam bei Kūrėjui,
tokia kaip ant Sinajaus kalno „Toros Dovanojimo“ dieną,
todėl Izraelis su meile priėmė visus Moše priekaištus ir kaltinimus.

Žodis „Nicavim“.
Parašyta: „Jūs stovite („Nicavim“) šiandien visi prieš Kūrėją, jūsų Dievą“ (Dvarim 29 – 9).
Mokėmės, kad norint suprasti kokio tai žodžio dvasinę prasmę,
reikia pažiūrėti, kokia prasme šis žodis pirmą kartą pasirodo Toroje.
Žodis „Nicavim“ („Stovite“) pirmą kartą pasirodo Toroje,
kai prieš Abrahamą „atsistoja“ trys angelai, jo apipjaustymo dieną:
„Ir pakėlė Abrahamas akis, ir pamatė, ir štai trys žmonės stovi („Nicavim“) virš jo (prieš jį)“ (Berešit 18 – 2).
Iš tikro matome, kad šio žodžio esmė rodo apie ypatingą ir šventą būseną.

Žodžio „Jūs“ (אתם – „Atem“) raidės sudaro žodį „Tiesa“ (אמת – „Emet“).
Šis žodis yra Kūrėjo „Antspaudas“,
tai Kūrėjo su Izraeliu „Sandorio Antspaudas“.
Žodį „Šiandien“ Onkelosas verčia į aramitą, kaip „Teismo dieną“.
(Jau sakėme, kad norint geriau suprasti vienoje,
ar kitoje vietoje pavartoto Toros žodžio prasmę,
reikia pažiūrėti, kaip jis yra išverstas į aramito kalbą,
nes Onkelosas, išvertęs Torą į aramitą,
buvo didelis Toros žinovas).

Šventasis Zoharas sako,
kad savaitinėje Toros dalyje „Nicavim“ kalba eina apie Roš aŠana.
Todėl žodžiai: „Jūs stovite („Nicavim“) šiandien visi prieš Kūrėją, jūsų Dievą“,
liečia Roš aŠana, kai visi pasaulio gyventojai praeina „Teismo dienas“.

„Metų ciklas“.
Per Roš aŠana visi žmonės „stovi“ prieš Kūrėją ir gauna kitų metų „užmokesčio“ potencialą.
Iš tikro visų kitų metų įvykių „dvasinis potencialas“ yra „suspaustas“ į 48 valandas,
nes, kaip žinome, Roš aŠana tęsiasi dvi dienas.
Taip pat šventasis Ari atvėrė mums,
kad žmogus gali per metus praeiti visus savo „ištaisymus“.

Ir jei žmogus neištaiso, ar sugadina kokią tai „dieną“ iš „aukštutinių dienų“,
ši neištaisyta diena „kyla“ į viršų pas Kūrėją ir „verkia“.
Todėl Kūrėjas įsako žmogui vėl „grįžti“ metams į mūsų pasaulį,
kad ištaisyti šią „dieną“...

Žmogaus „vaidmuo“.
Dar vienas dalykas, kurį savaitinė dalis akcentuoja prieš Roš aŠana,
tai tas faktas, kad kiekvienas iš mūsų turi atitinkamą „vaidmenį“ pasaulyje.
Rabis Chaimas ben Ataras („Or aChaim“) sako,
kad žodžio „Nicavim“ (נצבים) šaknis kyla iš žodžio „Naciv“ (נציב) – „Valdytojas (Vietininkas)“.

Ir parašymas: „Jūs stovite („Nicavim“) šiandien visi“,
reiškia, kad visi gaunate atitinkamas „pareigas“ kitiems metams.
Iš tikro kiekvienas žmogus turi savo individualią misiją pasaulyje,
ir jei žmogus elgiasi tinkamai, jis į pasaulį atneša palaiminimą.

Tačiau, jeigu ne, tada dėl to žmogaus yra baudžiamas visas pasaulis.
Todėl išminčiai sako, kad jei vienas žmogus iš Izraelio padaro atgailą,
tada dėl to žmogaus yra atleidžiama visam pasauliui,
nes yra „sumažinamas“ bendras pasaulio nuodėmių skaičius.
Todėl Moše atveria Izraeliui šią paslaptį:
„Ir ne su jumis vienais aš sudarau šį sandorį...ir su tais, kurie yra su mumis šiandien...
ir su tais, kurių nėra šiandien su mumis“ (Dvarim 29 – 13).

Išvada.
Iš tikro kiekvienas iš mūsų per Roš aŠana gauna atitinkamą vaidmenį kitiems metams,
todėl pasistenkime pateisinti Kūrėjo mums patikėtą „misiją“,
ir įeikime į „Naujus Metus“ su iškelta galva.