• ואמנם כל איש שהוא קל לעיון, מחויב לתת חלק שעה או ב’ שעות ביום בעיון ההלכה, ולכוין ולתרץ הקושיות הנופלות בפשט ההלכה. בעה''ס, הקדמה לתע''ס Tačiau kiekvienas, aštraus proto mokinys privalo valandą arba dvi per dieną mokytis Halacha (įstatymą, Mišna ir Talmudą), kad galėtų išspręsti visas problemas, liečiančias paprastą įstatymų laikymąsi“. (Baal Sulamas „Įvadas į „Mokymą apie dešimt sfirot“)

פנימיות פרשת אחרי מות באור הקבלה 

Vidinis savaitinės Toros dalies „Acharei Mot“ aspektas kabalos šviesoje

ravas Davidas Agmonas הרב דויד אגמון

Savaitinė dalis „Acharei Mot“ nukreipia mus į precizišką dvasinio darbo tikslumą,
ir parodo paprasto tikėjimo svarbą.

Įvadas.
Po vyriausio koheno Arono sūnų mirties,
kai jie, norėdami atnaujinti aukurą,
atneša į Miškaną „Svetimą ugnį“ ir yra baudžiami mirtimi,
Kūrėjas moko Moše, kaip reikia įeiti į Šventyklą ir kaip elgtis joje.
Svarbiausias šios Toros dalies akcentas:
Kaip turi elgtis vyriausias kohenas pačią švenčiausią metuose – Jom Kipurim dieną.

עולם, שנה, נפש (Olam, Šana, Nefeš – Pasaulis, Metai, Siela).
Iš tikro vyriausio koheno darbas – tai pats sudėtingiausias dalykas,
aprašytas mūsų šventoje Toroje,
nes jį sudaro labai daug sudėtinių dalių.
Iš vidinės Toros (kabalos) išminties žinome,
kad mus supanti realybė yra sudaryta iš trijų komponentų:
עולם, שנה, נפש (Olam, Šana, Nefeš – Pasaulio, Metų, Sielos).

Kiekvieną akimirką mes randamės atitinkame šių trijų „koordinačių“ rinkinyje:

- Pasaulio taške, 

- Laiko momente 

- ir „Sielos būsenoje“.

Aukščiausias šių komponentų susijungimo „taškas“:

- tai Šventų Švenčiausia vieta Jeruzalės Šventykloje,

- Jom Kipurim diena,

- kai ten įeina vyriausias kohenas.

Iš tikro vyriausias kohenas – tai aukščiausia siela,
kuri vieną kartą metuose atlieka svarbiausią pasaulyje darbą:

- dėl viso pasaulio egzistencijos, 

- dėl kiekvienos akimirkos (laiko tėkmės),

- ir dėl visų žmonių (visų sielų).

Vyriausio koheno darbas.
Jom Kipurim tai svarbiausia atgailos ir „išsivalymo“ už visus metus diena.
Šis darbas buvo „uždėtas“ ant vyriausio koheno,
todėl į jį tą dieną buvo nukreiptos visų Izraelio žmonių akys. 

Iš tikro Jom Kipurim – tai visų metų „antspaudas“,
todėl vyriausias Kohenas jausdavo milžinišką atsakomybę už visą Izraelio tautą.
Nuo šios dienos priklausė visas ateinančių metų Izraelio gyvenimas. 

Iš tikro šio darbo „didumas“ buvo toks milžiniškas,
kad joks žmogus negalėjo tuo metu rastis Miškane,
taip pat ir „Tarnystės Angelai“ bėgdavo iš ten.

Vyriausias kohenas atnešdavo aukas, uždegdavo smilkalus,
ir viskas „įsijungdavo“ į maldą.
Iš tikro vyriausias kohenas „keldamas“ maldą už visą Izraelį,
pakeldavo visą tautą sekantiems metams į atitinkamą dvasinį lygį.

Atskyrimo tarp gėrio ir blogio „karas“.
Vyriausias kohenas „išeidavo“ į „karą“ dėl Izraelio.
Iš tikro tai „karas“ tarp gėrio ir blogio,
„karas“ prieš „išorines“ jėgas.

Šis „karas“ atsispindėdavo dviejuose išoriškai identiškuose aukojamuose ožiuose:
Vienas ožys – Kūrėjui,
Kitas – Azazeliui (blogio pusei).

Koheno darbas buvo visiškai atskirti gėrį nuo blogio.
Iš tikro visus metus gėris yra „susimaišęs“ su blogiu,
todėl Jom Kipurim atskirdavo šią „sumaištį“.
Ir kohenas mesdavo burtus,
kad atiduoti auką Kūrėjui ir auką „sitrai achrai“ (blogiui).

Iš pirmo žvilgsnio tas faktas, kad buvo aukojama auka „sitrai achrai“ atrodo,
kaip „avoda zara“ (stabmeldystė).
Tačiau iš tikro iki Mašijacho atėjimo neįmanoma visiškai anuliuoti „blogio jėgų“,
todėl blogį reikia tik kiek galima daugiau „susilpninti“,
todėl „Karo“ su blogiu svarbi dalis yra atiduoti blogiui „jo dalį“.

Iš tikro visus metus mes atiduodame blogiui „truputį“ šviesos,
kad jis „atsiskirtų“ ir „paliktų“ šventumą.
Tai panašu, kaip numetame šuniui kaulą,
kad jis „turėtų užsiėmimą“ ir netrukdytų.

Šis „truputis“ blogio mūsų kasdienybėje pasireiškia tuo,
kad paliekame truputi plaukų rišdami galvos tfiliną,
taip pat po kiekvieno valgio darome „majim achronim“ („paskutinis vanduo“) rankų apiplovimą...

Iš tikro Kūrėjas sukūrė „sitrą achrą“, kad ji „skųstų“ Izraelį,
todėl šioms jėgoms reikia „maitinimo“.
Ir jei „sitrai achrai“ pasiseka „apskųsti“ Izraelį,
ji nusipelno didesnes „šviesos“,
tačiau paprastai „sitrą achrą“ sudaro tik „ner dakik“ („mažos žvakutės“) kibirkštis.
Šis mažas švytėjimas yra blogiui duodamas tam,
kad pas žmogų būtų „pasirinkimo laisvė“.

28 „laiko momentai“.
Šio dalyko supratimas slypi žodyje „Zot“ (זאת – „Tai“).
Parašyta: „Tegul neįeina (Aronas) bet kokiu laiku į Šventyklą...
Su tuo (בזאת – „Be Zot“) įeis Aronas kohenas“ (Vajikra 16 – 2, 3).
Yra daug „laikų“ tačiau į „Šventų Švenčiausią“ galima įeiti tik per Jom Kipurim.
Iš tikro Toroje konkrečiai neminima Jom Kipurim,
tačiau parašyta: „Su tuo (בזאת – „Be Zot“).

Iš tikro Koheleto knygoje yra išvardijami 28 „laikai“,
14 – „gerų laikų“ ir 14 – „blogų“.
Šie „laikai“ simbolizuoja „veiksmus“:
gerus ir blogus.
Todėl vyriausias kohenas per Jom Kipurim turi „pakilti“ virš „laikų“:
Virš 14 „gerų laikų“ ir virš 14 „blogų“.

Žodžio „Zot“ (זאת) paslaptis.
Iš tikro žodis „Zot“ atspindi tikėjimą.
Tai sfiros „malchut“, paskutinės sfiros – „Šventosios Šchinos“ paslaptis,
Malchut, būdama paskutinė sfira, yra pati „tamsiausia“,
todėl ši vieta reikalauja „paprasto tikėjimo“.

Su šia jėga Aronas kohenas turi įeiti į Šventyklą.
Tai būsena, kai pas žmogų yra „paprastas tikėjimas“,
kai žmogus „neanalizuoja“ Kūrėjo veiksmų,
tačiau paprastai tiki Jo gerumu ir teisingumu.
Iš tikro vyriausias kohenas turėjo atidaryti „Gerumo Vartus“ ne tik sau ir savo šeimai,
jis turėjo atidaryti „Vartus“ visam Izraeliui, visam Pasauliui.

Parašyta (Tehilim 92 – 7):
„Kvailys nesupranta tai (Zot זאת)“.
Tai reiškia, kad kvailys yra tas, kas nesuprata „Zot זאת“.
Todėl karalius Davidas sakė:
„Tuo (בזאת – „Be Zot) aš pasitikiu“ (Tehilim 27 – 3).
Taip Davidas nugalėdavo visus priešus, visas „blogas būsenas“.
Ši priemonė – tai „paprastas tikėjimas“.

Atsargumas.
Savaitinė dalis prasideda:
„Po dviejų Arono sūnų mirties“ (Vajikra 16 – 1).
Iš tikro nors Arono sūnūs buvo „šventi“ ir užėmė net už Moše aukštesnę pakopą,
jie buvo „nubausti“ dėl per didelio savo „entuziazmo“.

Todėl vyriausio koheno tarnystės sėkmė priklausė nuo preciziškai tikslaus visų nurodymų laikymosi.
Iš tikro vyriausias kohenas per Jom Kipurim turėjo labai tiksliai atlikti visus veiksmus ir nenukrypti nei „į kairę“, nei „į dešinę“.

Iš šio pavyzdžio mes mokomės,
kad žmogus turi kiekviename žingsnyje labai saugotis „klaidų“.
Taip, kaip reikia būti atsargiam versle, dar labiau reikia saugotis
„dvasingume“.

Išvada.
Žmogus pagal „Zot“ principą turi visiškai pasitikėti Kūrėju,
tai reiškia, kad visuose gyvenimo situacijose reikia vadovautis Kūrėjo duota Instrukcija – Tora.