• רבי יוסי הגלילי אומר אין זקן אלא מי שקנה חכמה. קידושין לב' – ב. שלבי הסולם, מועדים, מהו ענין יסורים בעבודה Rabi Josi iš Galilėjos sako: Senas – tas, kas įgijo išmintį. (Talmudas, Kidušin 32 – 2), (Šlavei haSulam „Kentėjimai dvasiniame darbe“)

Praktinė Halacha (Įstatymai) 

„Tachanun“

I. M. Lav

Maldose „Šacharit“ ir „Mincha“ po to, kai chazanas užbaigė „Šmone-esre“ pakartojimą, skaitoma ypatinga malda, vadinama תחנון „Tachanun“ („Maldavimas“). Tai padarytų nuodėmių išpažinimas ir jų atleidimo maldavimas.
Pagrindinė „Tachanun‘o“ dalis – 6-as knygos Tehilim skyrius, kuris skaitomas sėdint. „Šacharite“ tuo metu galva nulenkiama ant dešinės rankos (todėl, kad ant kairės uždėtas „tfilinas“), o „Minchos“ metu – ant kairės. Todėl ši „Tachanuno“ dalis vadinasi  נפילת אפיים („nusilenkimas iki žemės“).
Pirmadienį ir ketvirtadienį, kai sinagogoje skaitoma Tora, „Tachanun“ yra gerokai praplečiamas, nes prie jo pridėtos prašymo, malonės ir atpirkimo maldos, kurios skaitomos stovint.

Šabatų metu, per Roš-chodeš, per Chanuką, Tu-Bišvat, pirmo adaro 14 ir 15 dienomis (keliamaisiais metais), per Purim, visą nisano mėnesį, 14 ijaro dieną (Pesach-Šeini), per Lag-Baomer, nuo 1 iki 12 sivano dienos imtinai, Devintą ir Penkioliktą avo, Roš haŠana išvakarėse ir nuo Jom-Kipuro išvakarių iki tišrei mėnesio pabaigos „Tachanun“ neskaitomas. Neskaitomas „Tachanun“ ir jeigu po maldos sinagogoje atliekama apipjaustymo ceremonija, o taip pat, jeigu tarp besimeldžiančių yra jaunavedys, nuo kurio vestuvių dienos dar nepraėjo septynios dienos, arba jeigu ten yra סנדק „sandak“ (tas, kuris apipjaustymo metu laiko vaiką ant kelių), מוהל „mohel“ (tas, kuris atlieka apipjaustymą) arba kūdikio, kuriam tą dieną atlieka apipjaustymą, tėvas.