• ע"י ההרגל שהאדם מרגיל עצמו באיזה דבר, אז הדבר הזה נעשה אצלו טבע שני, לכן אין שום דבר שהאדם לא יוכל להרגיש בו את מציאותו. בעה''ס, שמעתי Įpročio dėka, kai žmogus pripratina save prie kokio tai dalyko, tada tas dalykas tampa žmogui antra prigimtimi, todėl nėra tokio dalyko, kurio žmogus negalėtų savyje pajausti. („Šamati“, tai ką girdėjo ravas Baruchas iš savo tėvo Baal Sulamo)

הערבות, המשך ממאמר מתן תורה יח  

„Laidavimas“ (Atsakomybė), „Toros dovanojimo“ tęsinys

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                                    18.

„Laidavimo“ (atsakomybės) idėją gerai paaiškino tana (išminčius, mokytojas) midraše Vajikra Raba.
Pasakojimas apie du žmones, plaukiančius vienoje valtyje.
Kai vienas žmogus pradeda gręžti valtyje skylę po savimi, kitas jam sako:
„Kodėl tu gręžti skylę?“
Tas atsako:
„Koks tavo reikalas, juk aš po savimi gręžiu skylę, o ne po tavimi?
Tada draugas sako jam:
„Kvaily, juk abu kartu paskęsime vienoje valtyje!“ (Vajikra Raba 84).

Iš tikro sakėme, kad „neigiantys Toros jungą“ yra paskendę meilėje sau,
todėl jie savo veiksmais daro „geležinę užtvarą“.
Ir ši „užtvara“, neleidžia net pradėti Toros ir priedermių teisingą vykdymą visoje apimtyje,
pagal nuostatą:
„Mylėk savo artimą, kaip save patį“.
Kaip sakėme, kad ši nuostata yra „laiptai“,
kuriais galima „užlipti“ į „susiliejimą“ su Kūrėju.
Todėl, kokie yra teisingi midrašo žodžiai:
„Kvaily, juk abu kartu paskęsime vienoje valtyje!“