• ויהי בימים הרבים ההם וימת מלך מצרים ויאנחו בני ישראל מן העבדה ויזעקו ותעל שועתם אל האלהים מן העבדה. בעה''ס, שמעתי „Ir buvo, po daugelio dienų mirė Egipto karalius. Ir dūsavo Izraelio sūnūs nuo darbo. Ir sušuko, ir pakilo jų riksmai iki Kūrėjo. Ir išgirdo Kūrėjas jų dejavimus“ (Šmot 2 – 23, 24). (tai, ką girdėjo ravas Baruchas Ašlagas iš savo tėvo Baal Sulamo)

Praktinė Halacha (Įstatymai) 

Pesachas

I. M. Lav

Nisano mėnuo ir Pesacho šventė

Saugok avivo mėnesį ir atlik Pesachą Kūrėjui, Tavo Dievui (Dvarim, 16:1).

Mėnuo, kurio centre yra Pesach šventė, turi tris pavadinimus: nisan, aviv ir roš-chodašim.

Pavadinimą ניסן nisan „atsinešė“ į Izraelio žemę iš Babilono sugrįžusieji tremtiniai.

Tanache jis minimas du kartus: Megilat Ester (3:7) ir Nechemijos knygoje (2:1).

Šis pavadinimas artimas žodžiui ניצן nican („pumpuras“) – ir iš tiesų, šį mėnesį prasideda tikrasis pavasaris: „Pumpurai matomi visoje šalyje, lakštingalų giedojimo laikas atėjo, ir purplelio burkavimas girdisi mūsų šalyje...“. 

Žodis אביב aviv reiškia metų laiką, kada nunoksta javai.

Be to, pačios šio žodžio raidės rodo į tai, kad nuo jo prasideda metų mėnesių skaičiavimas: „אב – י־ב“, tai yra „dvylikos tėvas“.

Tora vadina šį mėnesį roš-chodašim („svarbiausias mėnuo“) – nes tai Išlaisvinimo mėnuo, šį mėnesį judėjai išėjo iš Egipto.

Nors žmonija buvo sukurta tišrei mėnesį, išlaisvinimas yra svarbesnis už gimimą.

Todėl nisano mėnuo ir tapo „svarbiausiu metų mėnesiu“, ir būtent nuo jo Tora skaičiuoja visus metų mėnesius.

Šis mėnuo, tapęs Izraelio išlaisvinimo – išėjimo iš Egipto – simboliu praeityje, pagal judėjų tradiciją taip pat bus tuo mėnesiu, kai įvyks būsimasis Išlaisvinimas.

Pranašo Michos lūpomis Kūrėjas pažada: „Kaip tavo išėjimo iš Egipto dienomis, Aš parodysiu tau stebuklus“. 

Remdamiesi šiais žodžiais, išminčiai padarė išvadą: „Nisano mėnesį buvo išlaisvintas Izraelis iš Egipto ir nisano mėnesį bus išlaisvintas ateityje“.

Visą nisano mėnesį „Šacharit“ ir „Minchos“ maldų metu nėra skaitomas „Tachanunas“, šabatiniame „Musafe“ nesakomas „Av arachamim“, o Šabato „Minchoje“ neskaitomos eilutės iš Tanacho „Tavo malonė...“, kurios kalba apie tai, kad pripažįstame paskelbto nuosprendžio teisingumą.

Nuo nisano mėnesio pradžios prasideda lėšų rinkimas nepasiturintiems, kad užtikrinti jiems galimybę nusipirkti visko, ko reikia šventei.

Neįmanomas tikras laisvės pajautimas, neįmanoma nuoširdžiai ištarti žodžius sederio pradžioje: „Kiekvienas, kas alkanas – tegul ateina ir valgo, kiekvienas, kuris privalo švęsti – tegul ateina ir švenčia Pesachą!“, jei žinome, kad yra tie, kurie neturi galimybės pažymėti Pesacho taip, kaip priklauso, kurie neturi lėšų nusipirkti viskam, kas būtina šventei.

 Šventės pavadinimai

Ši šventė turi keturis pavadinimus: 1. Avivo šventė; 2. Laisvės šventė; 3. Macot šventė; 4. Pesach.

Avivo švente jis vadinasi todėl, kad vyksta būtent avivo mėnesį, gamtos klestėjimo laiku, kai laukuose sunoksta derlius. Juk po pirmos šventės dienos į Šventyklą reikia pristatyti omerą – tam tikrą kiekį naujo miežių derliaus.

Laisvės švente jis vadinasi todėl, kad pažymi išėjimo iš Egipto vergovės datą. Neatsitiktinai ši šventė vadinama „mūsų išsivadavimo laiku“. 

Macot švente vadinasi todėl, kad tuo laiku negalima valgyti „chameco“, o pirmąją šventės naktį reikia valgyti macą – kaip prisiminimą apie macą, valgytą skubiai pasitraukiant iš Egipto.

Ir galiausiai – Pesachu ši šventė vadinama pagal ypatingo aukojimo pavadinimą, atliekamo 14 nisano dieną.

Šis aukojimas atspindi prisiminimą apie stebuklą, kurį Kūrėjas atliko Izraeliui Egipto „pirmagimių išnaikinimo“ bausmės metu.

Tą naktį Egipte nebuvo nei vienų namų, kuriuose nebūtų miręs pirmagimis – „nuo faraono pirmagimio, kuris turi sėdėti soste, iki kalinio, sėdinčio belangėje ir visi gyvulių pirmagimiai“ – išskyrus judėjų namus.

Pasakyta Toroje, kad atlikdamas „pirmagimių bausmę“ egiptiečių namuose, Kūrėjas praleido „pasach“ (פסח) judėjų namus. T

odėl šventinė auka ir visa šventė vadinasi Pesachas.

Toroje ši šventė vadinama macot švente, tačiau išminčiai vadina ją tiesiog Pesachu.

Kodėl taip yra? Talmude, traktate „Brachot“ pasakyta, kad „tfiline“, kuris yra uždedamas paties Kūrėjo, yra parašyta viena eilutė: „Ir kas, kaip Tavo tauta, Izraelis, viena tauta žemėje?“

Pasakė Kūrėjas judėjams: „Jūs paskelbėte Mano vardą žemėje – o Aš paskelbiu jūsų vienybę taikoje. J

ūsų „tfilinuose“ parašyta: „Klausyk, Izraeli, Kūrėjas - mūsų Dievas, Kūrėjas – vienas“. Ir Aš rašau Mano „tfiline“: „Ir kas, kaip Tavo tauta Izraelis, vieninga tauta žemėje?“

Iš čia matyti abipusės meilės ir pagarbos jausmas tarp Kūrėjo ir Jo tautos.

Ir apie šią vienybę taip pasakyta knygoje Šir aŠirim: „Aš priklausau mano mylimajam, o jis – man“.

Taip yra ir su Pesachu: Kūrėjas vadina jį Toroje macot švente, kad pabrėžti judėjų nuopelną, kurie besąlygiškai klausė Jo Egipte, kai Jis liepė paaukoti Pesacho auką ir išeiti iš Egipto: jie taip paskubėjo įvykdyti Jo įsakymą, kad tešla nespėjo išrūgti ir jie valgė macą.

O iš kitos pusės – Pesacho pavadinimu norima pabrėžti ne savo nuopelnus, o Kūrėjo malonę, Kuris išgelbėjo jų namus Egipte nuo „pirmagimių bausmės“.