• רבי יוסי הגלילי אומר אין זקן אלא מי שקנה חכמה. קידושין לב' – ב. שלבי הסולם, מועדים, מהו ענין יסורים בעבודה Rabi Josi iš Galilėjos sako: Senas – tas, kas įgijo išmintį. (Talmudas, Kidušin 32 – 2), (Šlavei haSulam „Kentėjimai dvasiniame darbe“)

פתיחה לחכמת הקבלה  

Įvadas į kabalos išmintį

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                               2.

Jau sakėme, kad „noras gauti” yra būtinai iš karto įjungtas į „kūrimo mintį”,
su visa daugybe savo pasireiškimų, ir kartu su didele „šefa” (gausa),
kuria Kūrėjas sumanė padaryti malonumą kūriniams.

Ir žinok, kad tai „šviesos” ir „indo”,
kuriuos mes išskiriame aukštutiniuose pasauliuose, paslaptis.
Tai reiškia, kad jie – „šviesa” ir „indas” būtinai turi būti „sujungti” kartu, ir vystosi (nusileidžia) pakopa po pakopos.
Todėl tuo dydžiu, kokiu pakopos nusileidžia ir nutolsta nuo „Kūrėjo veido” šviesos,
toks yra „noro gauti”, įjungto į šefą, „sumaterialėjimo” dydis.

Tačiau galima pasakyti ir atvirkščiai,
t.y. pagal „noro gauti” šefoje „sumaterialėjimą”,
jis nusileidžia pakopa po pakopos, iki pačios „žemiausios” vietos,
kur noras gauti „sumaterialėja” iki tinkamo dydžio.
Ir ši „vieta” vadinasi pasauliu Asija,
o „noras gauti” skaitosi „žmogaus kūno” aspektu,
ir „šefa”, kurią gauna šis „kūnas”,
skaitosi jo „gyvybės” dydžiu.

Taip yra ir su kitais mūsų pasaulio kūriniais,
ir visas skirtumas tarp „aukštutinių” pasaulių ir mūsų pasaulio yra tik „noro gauti” kokybėje.
Iš tikro kol „noras gauti”, įjungtas į Kūrėjo „šefą”,
dar „nesumaterialėja” iki savo galutinės formos,
skaitosi, kad jis dar randasi dvasiniuose pasauliuose,
„aukštesniuose” už mūsų pasaulį.
Tačiau, kai „noras gauti” jau „sumaterialėja” iki savo galutinės formos,
skaitosi, kad jis randasi mūsų pasaulyje.