• רבי לויטס איש יבנה אומר: מאוד, מאוד הוי שפל רוח, שתקוות אנוש – רימה. רבי יוחנן בן ברוקא אומר כל המקלל שם שמים בסתר, נפרעים ממנו בגלוי, אחד שוגג ואחד מזיד בחילל השם. אבות ד – ד Rabi Levitas iš Javnės sako: Būk labai, labai nusižeminęs, nes žmogaus viltis (ateitis) – kapo kirmėlės. (Avot 4 – 4)

הקדמה לתלמוד עשר הספירות קמז  

Įvadas į „Mokymą apie dešimt sfirot“

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                      147.

Viską tai lengviausia suprasti iš pavyzdžio.
Taigi, kai žmogus randasi „Kūrėjo veido“ paslėpime, tada Toros raidės ir „drabužiai“ būtinai slepia Kūrėją.
Tada žmogus suklumpa, darydamas tyčinius nusikaltimus ir klaidas, būdamas „šiurkščių“ Toros drabužių, tokių kaip „nešvarumai“, „draudimai“, „netinkamumai“ ir pan. įtakoje, bei gauna bausmę (neduok dieve). 

Tačiau, kai žmogus nusipelno „atviro“ Kūrėjo valdymo „sugrįžimo iš meilės“ aspekte, tada visi nusikaltimai „apsiverčia“ nuopelnais.
Tai reiškia, kad tada nukrenta „šiurkštūs“ ir „labai kartūs“ Toros rūbai, ir Ji apsirengia „priedermių“ ir nuopelnų“ drabužiais.

Taigi šie „šiurkštūs“ drabužiai patys virsta nuopelnais, nes dabar jie išeina iš Acilut arba Brija pasaulių.
Todėl dabar šie drabužiai jau nebeslepia ir nebeuždengia po sparnais „Mokytojo“, bet atvirkščiai „tavo akys mato Mokytoją“.

Taigi nėra jokio skirtumo (chas ve šalom, neduok dieve) tarp Acilut ir mūsų pasaulio Toros, t.y. tarp „kabalos išminties“ ir „atviros“ Toros.
Ir visas skirtumas yra tik žmoguje, besimokančiame Toros.
Todėl gali du žmonės užsiimti ta pačia Tora, ir tuo pačiu įstatymu, ir būtent tais pačiais žodžiais bei išsireišimais, ir pas vieną žmogų tai bus „kabalos išmintis“ ir Acilut pasaulio Tora, o pas kitą tai bus „atvira“ Asija pasaulio Tora.
Ir suprask tai gerai.