• „Pasakė Kūrėjas Abramui išeik ( לך לך „Lech Lecha“) iš savo žemės, iš savo gimtinės, iš savo tėvo namų į žemę, kurią tau parodysiu“ (Berešit 12 – 1).
• !שבת שלום
• Šabat Šalom!

יהדות הלכה למעשה 

Praktinis judaizmas

ravas Izraelis Meiras Lavas (Lau) הרב ישראל מאיר לאו

Dešimt atgailos dienų

Talmude, traktate Roš-Ašana, sakoma, kad per Roš-Ašana danguje atverčiamos trys knygos.

Į pirmąją įrašomi vardai teisuolių, kuriems dovanojamas gyvenimas ateinančiais metais, į antrąją – vardai nusidėjėlių, pasmerktų mirčiai, o į trečiąją įrašomi vardai „viduriniųjų“ – tų, kurie savo sąskaitoje turi ir gerų, ir blogų darbų, ir nuosprendžio vykdymas jiems atidedamas nuo Roš-Ašana iki Jom-Kipur.

Tad nuo jų pačių priklauso, ar pavyks atlikti reikiamą atgailą ir tuo pačiu užsitarnauti gerą nuosprendį.

Pasakyta pranašo Ješaja knygoje: „Ieškokite Kūrėjo tada, kai Jis prieinamas, šaukitės Jo, kai Jis artimas! Tegul paliks nusidėjėlis savo kelią, žmogus neteisus – savo mintis ir sugrįš pas Kūrėją ir Šis pasigailės jo; tegul sugrįžta pas mūsų Dievą, nes Jis didis atleidime“.

Judėjų išminčiai aiškina, kad tai pasakyta apie Dešimt atgailos dienų: Kūrėjas visada artimas mums (nes pasakyta: „Pilna visa žemė Jo šlovės“), tačiau šiomis dienomis – ypatingai. Priimta šiomis dienomis pridėti prie „Šacharit“ ir „Mincha“ maldą „Avinu, malkeinu“.

Šabat šuva

Šabatas tarp Roš-Ašana ir Jom-Kipur vadinasi Šabat šuva – pagal pirmąjį „haftaros“, kuri skaitoma šią dieną, žodį: „Sugrįžk, Izraeli, [Šuva, Israel...] pas Kūrėją, tavo Dievą – nes klumpi tu savo nuodėmėse“.

Šis Šabatas taip pat vadinamas Šabat Tšuva – „Atgailos Šabatas“ – todėl, kad jis išpuola per Dešimt atgailos dienų.

Priimta, kad bendruomenės rabinas šį Šabatą pasisako sinagogoje, kviesdamas žmones atgailai.

Tšuva, „sugrįžimas-atgaila“, apjungia tris momentus: nuodėmės pripažinimą, atgailą ir atsižadėjimą nuo jos; išpažintį ir sprendimo priėmimą ateičiai.

Pirmiausiai reikia pripažinti, kad esi nuodėmingas.

Jokiu būdu negalima savęs apgaudinėti – kaip pasakyta pranašo Jeremijo knygoje (2:35), Kūrėjo, besikreipiančio į Izraelio bendruomenę, vardu: „Tu sakai: aš – švari, nes nusisuko Jo pyktis nuo manęs! Tai štai aš teisiuosi su tavimi už tai, kad tu sakai: aš nenusidėjau!“

Mes turime gailėtis dėl to, ką padarėme ir atsižadėti nuo šito.

Ir taip pat būtina dar išpažinti padarytas nuodėmes prieš Kūrėją, nes išpažintis – tai vienas iš Toros priesakų.

Tam, kad padaryti atgailą pilnai, reikia dar prisiimti įsipareigojimus ateičiai: niekada daugiau nekartoti blogų poelgių.

Jėgą, būtiną atgailai ir padarytų nuodėmių ištaisymui, davė mums, Savo didžia malone, Pats Kūrėjas, „mokantis nusidėjėlius teisingo kelio“ – leidžiantis jiems atversti naują, švarų savo gyvenimo puslapį.