• רבי לויטס איש יבנה אומר: מאוד, מאוד הוי שפל רוח, שתקוות אנוש – רימה. רבי יוחנן בן ברוקא אומר כל המקלל שם שמים בסתר, נפרעים ממנו בגלוי, אחד שוגג ואחד מזיד בחילל השם. אבות ד – ד Rabi Levitas iš Javnės sako: Būk labai, labai nusižeminęs, nes žmogaus viltis (ateitis) – kapo kirmėlės. (Avot 4 – 4)

הקדמה לתלמוד עשר הספירות  

Įvadas į „Mokymą apie dešimt sfirot“

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

134.

Taip pat pravartu žinoti aukštutinį dėsnį:
Negali būti jokio atvėrimo, jei prieš tai nebuvo paslėpimo.
Žinome, kad mūsų pasaulyje – „nebuvimas“ yra prieš „atsiradimą“,
t.y. kviečio daigas išauga tik tada, kai prieš tai yra pasėjamas grūdas,
ir jis visiškai išnyksta, t.y. supūva ir suirsta.

Lygiai taip yra ir „aukštutiniuose“ dalykuose:
Po „paslėpimo“ eina „atsivėrimas“.
Ir tai atitinka žvakės „dagtį“ ir prie jo prisitvirtinusią „ugnį“.
Iš tikro po kiekvieno „paslėpimo“, praėjus jam ištaisymą,
atsiveria šviesa, kurią sąlygojo šis „paslėpimas“,
t.y. šis „paslėpimas“ buvo „atsivėrimo“ priežastis.
Todėl „šviesa“, atsivėrusi po „paslėpimo“, tai kaip „ugnis“,
prisitvirtinusi prie žvakės „dagčio“.
Ir prisimink tai visame savo kelyje.