• הנה עין ה' אל יראיו למיחלים לחסדו. להציל ממות נפשם ןלחיותם ברעב. תהלים לג' – יח', יט'. רב ברוך אשלג, שלבי הסולם „Kūrėjo akis ant bijančių Jo, laukiančių Jo gerumo, kad išgelbėti jų sielas nuo mirties, ir maitinti juos bado metu“ (Tehilim 33 – 18, 19).

הקדמה לתלמוד עשר הספירות  

Įvadas į „Mokymą apie dešimt sfirot“

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

134.

Taip pat pravartu žinoti aukštutinį dėsnį:
Negali būti jokio atvėrimo, jei prieš tai nebuvo paslėpimo.
Žinome, kad mūsų pasaulyje – „nebuvimas“ yra prieš „atsiradimą“,
t.y. kviečio daigas išauga tik tada, kai prieš tai yra pasėjamas grūdas,
ir jis visiškai išnyksta, t.y. supūva ir suirsta.

Lygiai taip yra ir „aukštutiniuose“ dalykuose:
Po „paslėpimo“ eina „atsivėrimas“.
Ir tai atitinka žvakės „dagtį“ ir prie jo prisitvirtinusią „ugnį“.
Iš tikro po kiekvieno „paslėpimo“, praėjus jam ištaisymą,
atsiveria šviesa, kurią sąlygojo šis „paslėpimas“,
t.y. šis „paslėpimas“ buvo „atsivėrimo“ priežastis.
Todėl „šviesa“, atsivėrusi po „paslėpimo“, tai kaip „ugnis“,
prisitvirtinusi prie žvakės „dagčio“.
Ir prisimink tai visame savo kelyje.