• !גמר חתימה טובה Gero galutinio antspaudo!
• אֱלֹהֵינוּ וֵאלֹהֵי אֲבוֹתֵינו מְחוֹל לַעֲוֹנוֹתֵינו בְּיוֹם הַכִּפּוּרִים הַזֶּה בְּיוֹם סְלִיחַת הֶעָוֹן הַזֶּה, בְּיוֹם מִקְרָא קֹדֶשׁ הַזֶּה מְחֵה וְהַעֲבֵר פְּשָׁעֵינוּ מִנֶּגֶד עֵינֶיך. תפילת יום כיפורים Kūrėjau, mano tėvų Dieve, atleisk mūsų nuodėmes šią Jom Kipurim dieną, šią atsiprašymo už nuodėmes dieną, šią šventą dieną, ištrink ir pašalink mūsų nusikaltimus iš mūsų akių. (Iš Jom Kipurim maldos)

הסולם, פרקי חיים של תלמידי רבי יהודה לייב הלוי אשלג והרב ברוך שלום הלוי אשלג 

Baal Sulamo ir rabi Barucho Šalomo mokinių biografijos

ravas Abrahamas Mordechajus Gotlibas הרב אברהם מרדכי גוטליב

Tverijoje su rabi Abrahamu Aškenaziu

Rabi Menachem žmonos pageidavimu persikėlė gyventi į Tveriją, tačiau nenutraukė ryšių su Baal aSulamu.

Rabi Menachem vykdavo iš Tverijos į Tel Avivą pas Baal aSulamą kiekvieną sekmadienį.

Tais laikais kelionė trukdavo ilgas valandas, tačiau jis nepraleido nei vienos pamokos, ir visada pasirodydavo pas savo mokytoją.

Tverijoje tada gyveno ir Baal aSulamo mokinys rabi Abrahamas Aškenazi.

Iš tikrųjų, jis ir buvo tas žmogus, kurio dėka užsimezgė gilus rabi Menachem ir Baal aSulamo ryšys.

Abu gyveno vienoje Tverijos vietovėje.

Baal aSulamas pasakė rabi Abrahamui, jog priimtų rabi Menachem kaip mokymosi draugą, nors jis ir nebuvo iš to meto svarbių ir gerbiamų žmonių tarpo (nes iš didelio kuklumo labai slėpė savo tikrą lygį).

O rabi Abrahamas buvo Tverijoje gerbiamas ir žinomas žmogus.

Rabi Menachem buvo pajuokiamas ir iš jo buvo šaipomasi, jis buvo vadinamas visokiais vardais, nes atrodė kaip paprastas judėjas. 

Baal aSulamas liepė šį žmogų priimti į savo kompaniją, nes tai iš tikrųjų buvo labai aukštą dvasinį lygį pasiekęs žmogus.

Tad jie abu kasdien pirmą valandą nakties susitikdavo kartu mokytis.

Mokėsi savo mokytojo Baal aSulamo knygą „Mokymas apie dešimt sfirot“.

Tačiau kiekvienoje vietoje, kur pradeda augti šventumas, Kūrėjas duoda ir trukdžius.

Taip pat ir šiuo atveju, Kūrėjas davė jiems trukdžius, kad jie dirbtų Kūrėjui, o ne dėl savo malonumo ar egoizmo.

Problemos kilo dėl to, jog jų žmonos buvo prieš šitą jų draugystę ir mokymasi kartu.

Jos nepatingėdavo ir atsikeldavo kartu su savo vyrais vidurnaktį, ir kartu eidavo iki jų mokymosi vietos.

Kelionė buvo ne tik ilga, bet ir labai sunki. Tačiau tai jų nesustabdė.

Jos ateidavo iki jų mokymosi vietos ir visaip bandydavo jiems trukdyti.

Tačiau rabi Abrahamo ir rabi Menachemo taip nesustabdė ir jie tęsė savo mokslus drauge.

Po ilgo jų mokymosi kartu laikotarpio, dėl tam tikrų priežasčių rabi Menachem nusprendė nutraukti šį jų mokymasi.

Rabi Menachem jokiu būdu nenorėjo užgauti ravo Abrahamo, todėl pasakė, jog tame viešbutyje, kuriame jis dirba, reikia nudažyti sienas, nes artėja laikas, kada prasidės sezonas ir reikia imtis darbų.

Todėl jis nebegali ateiti naktį mokytis...

Rabi Abrahamas sutiko rabi Icchaką Heler ir pasakė jam:

„Negi rabi Menachem nerado kito laiko dažyti viešbutį, kaip tik pirmą valandą nakties?..“

O iš tiesų rabi Menachem keldavosi kiekvieną naktį ir pats vienas mokindavosi knygą „Mokymas apie dešimt sfirot“.