• ונתבאר, שמכח הביטוש דאו"מ באו"פ, חזר המסך דמלכות המסיימת להיות לבחינת מסך ומלכות המזדווגת. בעה''ס, פתיחה לחכמת הקבלה Ir kaip jau paaiškinta, kad dėl or mekif ir or pnimi bitūšo malchut amesajemet masachas sugrįžo į malchut amizdaveget aspektą. (Baal Sulamas. Įvadas į kabalos išmintį („Pticha“)

פתיחה לחכמת הקבלה  

Įvadas į kabalos išmintį (Pticha)

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

15.

Iš tikro po „pirmo apribojimo“ („cimcum alef“) šventumo parcufuose pasidarė nauji indai vietoj „ketvirto aspekto“ („bchinos dalet“).
Ir šie indai pasidarė iš „grįžtamos šviesos“ („or chozer“), po šviesos „smūginio susijungimo“ („zivug de aka“) su „ekranu“ („masachu“).

Tačiau čia reikia suprasti kaip gi gali „or chozer“ būti gavimo indu?
Tai reiškia, kad tai yra „atstumta“ nuo gavimo „šviesa“, todėl kaip ji gali atlikti visiškai priešingą savo prigimčiai vaidmenį?

Ir paaiškinsiu tai iš mūsų pasaulio pavyzdžio.
Žmogaus prigimtis vertina ir gerbia sąlygojimo (atidavimo) savybę, ir žmogui yra žema bei niekinga būti „gaunančiu“, t.y. prašančiu, skolinančiu, iš draugo.
Todėl, jei žmogus ateina pas draugą į svečius, ir draugas jam pasiūlo užkąsti, net būdamas labai alkanas, žmogus atsisakys.

Ir tai yra todėl, kad žmogui yra žema bei niekinga draugo akyse būti „gaunančiu“ dovaną – prašytoju.
Tačiau, jei draugas ima labai primygtinai prašyti, t.y. jei žmogus aiškiai pamato, kad jis valgydamas daro draugui didelę paslaugą ir gerumą, tada žmogus sutinka užkąsti.
Tai reiškia,kad žmogus jau nesijaučia „gaunančiu“ dovaną, o draugą „duodančiu“.

Iš tikro viskas tampa atvirkščiai: žmogus pas „sąlygoja“ draugui gerumą, nes sutinka priimti draugo vaišes.
Todėl matome, kad alkis ir apetitas išlieka vaišių gavimo „indais“, nes žmogus yra pakankamai alkanas, kad priimtų draugo vaišes, ir tik dėl gėdos žmogus negalėjo net prisiliesti prie maisto.

Tačiau, kai draugas pradeda jį įprašinėti, o žmogus vis atsisako, tada pas jį pradeda atsirasti nauji valgio gavimo „indai“.
Tai reiškia, kad draugo „įprašinėjimas“ ir žmogaus „atsisakymas“, vis didėdami, pasiekia tokį lygį, kad „apverčia“ gavimo savybę į sąlygojimą.

Ir dabar žmogui atrodys, kad jis savo sutikimu valgyti padarys draugui didelį gerumą ir malonumą.
Tai reiškia, kad pas žmogų gimsta (nauji) vaišių gavimo „indai“.
Ir skaitosi, kad atsisakymo jėga, o ne alkis ir apetitas pasidarė svarbiausias vaišių gavimo indas, nors iš tikro alkis ir apetitas ir lieka „įprastais“ vaišių gavimo indais.

16.

Iš šio pavyzdžio su draugo vaišėmis galima suprasti „smūginio susijungimo” (zivug de aka) aspektą.
Ir taip pat pakylančią „grįžtančią šviesą” (“or chozer), kuri tapo naujais „aukštutinės” šviesos indais ietoj „ketvirto aspekto” (bchina dalet).

Iš tikro aukštutinės šviesos „smūgį”, kai ji nori įeiti į „bchiną dalet”, galima sulyginti draugo „įprašinėjimu pavalgyti pas jį.
Taip, kaip draugas labai nori, kad svečias priimtų jo vaišes, taip ir „aukštutinė” šviesa labai nori įeiti į „bchiną dalet”.

Ir „ekrano” (masach), gaunančio šviesos „smūgį” ir grąžinančio ją atgal aspektą, galima sulyginti su svečio atsisakymu priimti šeimininko vaišes, kaip svečias „atstumia” šeimininko gerumą atgal.
Todėl iš tikro, būtent svečio atsisakymas ir atstūmimas pasidaro gavimo indais, „pasiruošusiais” priimti draugo vaišes.

Tai galime sulyginti su „or chozer” smūgiu į „masachą”, kai šis atstumia aukštutinę šviesą, kuri pakyla ir pasidaro naujais gavimo indais vietoj „bchinat dalet”, kuri tarnavo gavimo indu indu „cimum alef”.

Ir visa tai įvyko tik šventų pasaulių: Acilut, Brija, Jecira, Acija parcufuose.
Tačiau taip nėra klipot (netyrų jėgų) parcufuoe ir mūsų pasaulyje, nes čia „bchina dalet” yra naudojama gavimo indu.
Todėl klipot ir nusidėjėliai yra atitrūkę nuo aukštutinės šviesos, nes „bchinos dalet” formų skirtumas atskiria juos.

Todėl klipot ir nusidėjėliai skaitosi „mirę”, nes jie dėl savo noro gauti – egoizmo yra atskirti nuo “Gyvybių Gyvybės”.
Ir įsižiūrėk labai, nes neįmanoma paaiškinti daugiau.