• אור זרע לצדיק ולישרי לב שמחה : תהלים 97-11 Šviesa „pasėta“ teisuoliui ir pas „tiesios“ širdies (žmones) – džiaugsmas (Tehilim 97 – 11).

הסולם, פרקי חיים של תלמידי רבי יהודה לייב הלוי אשלג והרב ברוך שלום הלוי אשלג 

Baal Sulamo ir rabi Barucho Šalomo mokinių biografijos

ravas Abrahamas Mordechajus Gotlibas הרב אברהם מרדכי גוטליב

Ravas Abrahamas Aškenazi – Baal aSulamo ir ravo Barucho mokinys (3)

„Būk tyras prieš savo Kūrėją“

Kartkartėmis iš savo draugų, Baal aSulamo mokinių, sulaukdavau prašymo padėti finansiškai.

Pagrinde tai buvo prašymai paremti knygos Zohar su komentaru aSulam spausdinimą.

Pinigų poreikis buvo didelis, tuo tarpu daugumas gyveno labai vargingai.

Kartą rabi Jehuda Brandvainas parašė man laišką, kuriame prašė skubiai paremti finansiškai.

Nuėjau į banką, kad išsiaiškinčiau savo finansinę padėtį.

Banke sužinojau, jog sąskaitoje turiu šešiolika lirų, tad nusiunčiau čekį būtent šiai sumai.

Kai nuvykau pas savo mokytoją Baal aSulamą į Tel Avivą, jis manęs paklausė:

„Kodėl skyrei būtent šešiolika lirų?“

Atsakiau jam:

„Pasakysiu tiesą, mokytojau, tai buvo suma, kurią turėjau savo banko sąksaitoje.

Tačiau tada pagalvojau:

Galbūt verta pasistengti ir pridėti prie šios sumos dar vieną lirą, kad gautųsi skaičius טו״ב (skaičiaus טו״ב skaitinė reikšmė yra septyniolika, o pats žodis טו״ב reiškia „gerumas“).

O gal dar geriau pridėti dvi liras, kad gautųsi ח״י (skaičiaus ח״י skaitinė reikšmė yra aštuoniolika, o pats žodis ח״י reiškia „gyvas, gyvenimas“).

Tačiau vis tik gerai pagalvojęs, nusprendžiau, kad nėra ko man čia sukti galvą, nes juk viskas, ko man reikia, tai tik padaryti malonumą savo mokytojui ir nieko daugiau“.

Kai išgirdo šiuos mano žodžius, Baal aSulamas staiga pašoko iš savo vietos ir sušuko:

„Būk tyras prieš savo Kūrėją“.

Ir ėmė vaikščioti po kambarį pirmyn ir atgal, visas tarsi degdamas bei daugybę kartų kartodamas:

„Būk tyras prieš savo Kūrėją“.

Jo veidas keitė spalvas: iš raudonos į baltą, iš baltos – vėl į raudoną.

Prieš save mačiau gyvą Kūrėjo angelą, didžią sielą, kokios nebuvo nuo tos dienos, kai Kūrėjas sukūrė dangų ir žemę.

Mano mokytojas Baal aSulamas kentė nuo artrito.

Jam buvo paskirtas gydymas kiaušinių baltymais.

Tačiau tuo metu buvo labai sunkus metas, „sausasis periodas“, ir kiaušinių gauti buvo praktiškai neįmanoma, nebent su kuponais ir tai tik labai mažą kiekį.

Ir jei valdžia pagaudavo žmogų, kuris su savimi turėjo didesnį kiekį kiaušinių, nei leistina norma, jis sulaukdavo labai griežtos bausmės.

Tačiau aš žinojau, jog didžiausio kartos išminčiaus sveikata priklauso nuo kiaušinio baltymo, todėl sumąsčiau, kaip išspręsti šią situaciją.

Už didžiulius pinigus gavau kiaušinių ir paprašiau savo žmonos pagaminti pyragą, kuris būtų vien tik iš kiaušinių.

Tokiu būdu apsaugojau save – jei mane sugaus, nekonfiskuos to, ką nešuosi ir nenubaus.

Kai mano žmona paruošė pyragą, nunešiau jį savo mokytojui ir taip prisidėjau prie jo sveikimo.

Kaip jau ne kartą buvo minėta, Zoharo spausdinimui labai trūko lėšų: popierius ir spausdinimas kainavo labai brangiai, o pinigų nei vienas neturėjome.

Visi mokiniai be išimties stengėmės iš paskutiniųjų. Aš tame tarpe.

Knygos Zohar spausdinimas artėjo į pabaigą, ir reikėjo paskutinių investicijų, kad būtų galima atspausdinti likusias Zoharo dalis.

Tada padariau viską, ką galėjau ir gavau didelę sumą, už kurią būtų galima nupirkti butą.

Kai viskas buvo atspausdinta, Baal aSulamas ta proga Meirone surengė padėkos šventę.

Mokinių širdys buvo užlietos džiaugsmo.

Tame tarpe ir mano – nežinojau, kaip išreikšti didžiulį džiaugsmą, tad pasiėmiau visus dvidešimt vieną knygos Zohar tomą, užsidėjau juos ant galvos ir šokau su jais iki nukritimo.

Paskutinio Jom Kipuro išvakarėse, nuvykau pas savo mokytoją, norėdamas šventą dieną praleisti šalia jo.

Kai atvykau, padaviau Baal aSulamo žmonai penkias liras „Kaparot“ priedermei atlikti.

Užėjau pas Baal aSulamą.

Jis gulėjo lovoje labai silpnas.

Pasakiau jam:

„Mokytojau, su Kūrėjo pagalba, ateinančias metais bus dar daug „tišų“ (mokytojo rengiamų šventinių vaišių)“.

Kaip jam įprasta, su visišku aiškumu ir užtikrintumu, atsakė man:

„Daugiau neberengsiu „tišų“...

Rytojaus dieną, per patį Jom Kipurą Baal aSulamas mirė“.