• הנה עין ה' אל יראיו למיחלים לחסדו. להציל ממות נפשם ןלחיותם ברעב. תהלים לג' – יח', יט'. רב ברוך אשלג, שלבי הסולם „Kūrėjo akis ant bijančių Jo, laukiančių Jo gerumo, kad išgelbėti jų sielas nuo mirties, ir maitinti juos bado metu“ (Tehilim 33 – 18, 19).

הקדמה לתלמוד עשר הספירות קכב  

Įvadas į „Mokymą apie dešimt sfirot“

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                    122.

Čia turime gerai suprasti išminčių pasakymą.
„Parašyta, tuo metu, kai bendruomenė randasi bėdoje, tegul nesako žmogus:
„Eisiu namo, valgysiu ir gersiu, ir ramybė mano sielai“ (Talmudas, Taanit 11).
Jei žmogus taip daro, apie jį parašyta:
„Štai džiaugsmas ir linksmybės, pjausime jaučius ir smulkius gyvulius, valgysime mėsą ir gersime vyną, prisivalgysime ir prisigersime, nes rytoj mirsime“.

Toliau parašyta:
„Ir bus viskas atskleista Kūrėjui, todėl nebus jiems atleista ši nuodėmė iki mirties“.
Iki čia „viduriniojo“savybė.
Tačiau apie nusidėjėlio savybę parašyta:
„Štai paimsiu vyną ir atsiskiesiu degtinę, taip bus ir rytoj“.

Toliau parašyta:
„Teisuolis pražuvo, ir nei vienas žmogus neatkreipė dėmesio, nes dėl blogio žuvo teisuolis“.
Todėl žmogus turi pergyventi su bendruomene, nes tik tada žmogus nusipelno bendruomenės paguodos ir užtarimo“.