• „Jis (vyriausias kohenas) turi paimti žmoną nepaliestą (nekaltą) mergaitę. Našlės, išsiskyrusios, jau buvusios su vyru, paleistuvės – visų šitų neturi imti, o turi imti į žmonas tik nepaliestą (nekaltą) mergaitę iš savo tautos. Ir tegul nesugadina savo sėklos tautoje, nes Aš – Kūrėjas, pašventinantis jį“ (Vajikra 21 – 13, 14, 15).
• !שבת שלום
• Šabat Šalom!

הסולם, פרקי חיים של תלמידי רבי יהודה לייב הלוי אשלג והרב ברוך שלום הלוי אשלג 

Baal Sulamo ir rabi Barucho Šalomo mokinių biografijos

ravas Abrahamas Mordechajus Gotlibas הרב אברהם מרדכי גוטליב

Rabi Icchakas Agasi (5)

Gilus vidinės Toros mokymasis

Rabi Icchakas Agasi nustatė, jog kiekvieno bičiulių susitikimo metu būtų dešimties minučių tylos pertrauka.

Šito dalyko tikslas buvo, jog tuo metu visi pamąstytų apie meilės draugams privalumą bendrai, ir apie kiekvieno draugo privalumus atskirai.

Rabi Milerio nuomone, tai buvo labai naudingas ir veiksmingas dalykas kovoje su savo egoizmu.

Dar rabi Icchakas patarė, kad žmogus kasdien įprastų užsirašyti geras draugo savybes ir privalumus.

Dėka šito įpročio susižadins meilės draugams jausmas ir noras daryti jiems gera.

Rabi Icchakas Agasi ir rabi Hilelis Gelbšteinas visą gyvenimą skyrė labai daug dėmesio ir pastangų meilei artimui, nes tai yra pagrindinis dalykas Kūrėjo darbe.

Apie tai liudija sekantis pasakojimas:

Rabi Icchakas Agasi ir rabi Hilelis Gelbšteinas nusprendė nuvykti pas vieną draugą, kuris gyveno gana tolimoje Izraelio vietovėje.

Po sunkios darbo dienos jie įsėdo į autobusą.

Kelionė buvo labai ilga ir varginanti, ir po ilgų važiavimo valandų jie pagaliau atvyko į tą gyvenvietę.

Tačiau draugas, pas kurį nuvyko, buvo užimtas, jis kalbėjo su kažkokiu žmogumi ir negalėjo skirti jiems laiko...

Tad jie stovėjo lauke ir laukė...

Po valandos tas draugas pagaliau išėjo pas juos ir tarė:

„Žinot, turėjau visokių skanėstų, tačiau bekalbant su savo svečiu viską suvalgėm. Ir galiu pasakyti, kad tai buvo nuostabios vaišės“.

Rabi Icchako ir rabi Hilelio žvilgsniai užgęso – jie buvo nevalgę visą dieną.

Ir be to, kad laukė visą valandą lauke, jis dar juos sugundė pasakojimais apie skanius valgymus, kurių jiems neliko...

Tačiau jie nepaskė nei vieno blogo žodžio!

Tai moko, jog meilė artimui pasireiškia būtent tada, kai artimas elgiasi netinkamai.

Ir nors kūnas, t.y. sveika logika, reikalauja reaguoti ir elgtis su juo atitinkamai, tačiau būtent tada turime eiti tikėjimu virš logikos, kaip parašyta: „Ir stenkis teisti kiekvieną žmogų į gerą pusę“.

Taip, kaip žmogus visada stengiasi pateisinti pats save ir savo suklydimus.

Ir tai buvo rabi Icchako ir rabi Hilelio gyvenimo kredo, kurio jie iš tikrųjų laikėsi.

To įrodymas yra tai, jog po šio įvykio jie visiškai nekaltino draugo ir nepriekaištavo jam, o dar ne kartą važiavo pas jį į tolimą kraštą...

Ir būtent taip yra statoma meilė artimui, kai nežiūri, ką kitas turi padaryti dėl tavęs, o tik žiūri, ką pats gali padaryti dėl kito.

Kartą rabi Icchakas Agasi ir rabi Hilelis Gelbšteinas po ypatingai sunkios darbo dienos išvyko į Tveriją,

į draugų susitikimą pas rabi Abrahamą Aškenazi.

Tomis dienomis jie labai daug dirbo, kad aprūpintų šeimą ir ši kelionė pareikalavo iš jų labai daug jėgų.

Kai nuvyko, juos su džiaugsmu ir meile priėmė rabi Abrahamas.

Draugų pasisėdėjimas truko iki dviejų nakties, o antrą valandą trijulė sėdo kartu mokytis, kaip įprasta.

Taip mokėsi iki pat ryto, o po rytinės maldos rabi Icchakas ir rabi Hilelis patraukė atgal į Tel Avivą, į savo darbus...

Rabi Abrahamas juos palydėjo, ir po to neskubėjo grįžti namo, jis ilgesingai ir su didele meile žiūrėjo jiems įkandin,

kol šie dingo iš horizonto...