kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • ונתבאר, שמכח הביטוש דאו"מ באו"פ, חזר המסך דמלכות המסיימת להיות לבחינת מסך ומלכות המזדווגת. בעה''ס, פתיחה לחכמת הקבלה Ir kaip jau paaiškinta, kad dėl or mekif ir or pnimi bitūšo malchut amesajemet masachas sugrįžo į malchut amizdaveget aspektą. (Baal Sulamas. Įvadas į kabalos išmintį („Pticha“)

הקדמת ספר הזהר אמא אוזיפא לברתא מאנהא 

Zohar „Mama skolina dukrai savo rūbus“

rabi Šimonas bar Jochajus רבי שמעון בר יוחאי

 
 
 

Uždaryti užduotį



16) Rabi Šimonas pasakė: „Iš tikro dangus ir jo kariauna buvo sukurti „Ma“ (מה – „Kas“ aspektas, atspindintis materiją) pagrindu, kaip parašyta:
„Kai pasižiūrėsiu į dangų, Tavo rankų darbą“ (Tehilim (Psalmės) 8 – 4),
bet anksčiau parašyta:
„Koks (מה „Ma“) didis visoje žemėje Tavo vardas, Tavo didybė virš dangaus“ (Tehilim (Psalmės) 8 – 2).
(Matome, kad „Dangus“ sukurtas materialiu aspektu „Ma“).
Tačiau „Virš dangaus“ (rodo į dvasingumo aspektą „Mi“ מי – „Kas“) jau „kyla“ iki Kūrėjo Vardo („Elokim“ (אלהים „Dievas“).


Po to, kai sukūrė šviesą šviesai, tada apsirengė viena šviesa, kita šviesa.
(Tai reiškia, kad „Ma“ – chasadim (gerumo, pastangų) šviesa apsirengė „Mi“ – chochma (išminties, malonumo) šviesa).
Ir visa tai pakilo iki aukštutinio (Kūrėjo) Vardo.


Todėl: „Pirmiausiai sukūrė Kūrėjas“ (Berešit 1 – 1)
rodo į aukštutinį Kūrėjo (Vardo aspektą „Mi“ מי),
nes (apatinis Kūrėjo Vardo aspektas „Ma“) yra ne toks,
ir nėra taip statomas
(t. y. neturi „Mi“ ir „Ele“ struktūros).


17) Ir kai raidės „Ele“ (אל''ה „(Visa) Tai“) nusileidžia iš viršaus (dvasingumo) į apačią (materialumą), nes mama paskolina dukrai savo drabužius ir papuošia savo papuošalais,
(tada iš mamos nusileidžia Kūrėjo vardas „Elokim“ (אלהים „Dievas“) pas dukrą).


(Klausia)
Kada mama papuošia dukrą tinkamai?
(Ir atsako)
Kai atsiranda dukros akiratyje vyriškis.
(ir dukra gauna iš mamos rūbus ir papuošalus)
Tada parašyta:
„Tris kartus per metus visi tavo (Izraeli) vyrai turi pasirodyti prieš Viešpatį Kūrėją („haAdon Havaja“ – ('האדון ה (Šmot 23 – 17).


Tada iš aspekto „Ma“ (מה) išeina raidė „Hey“ (ה) ir įeina raidė „Jud“ (י),
ir „Ma“ virsta „Mi“ (t.y. įgauna sąlygojimo (vyrišką) aspektą.),
nes apsirengia mamos (sąlygojimo – vyriškais) drabužiais prieš visą Izraelį.


18) Taip pat ir kitas raidės, t .y. „Ele“ (אל''ה „(Visa) Tai“) Izraelis iš viršaus pritraukia į tą vietą, kuri iš „Ma“ virto „Mi“.
Parašyta: „Ele“ (אל''ה „(Visa) Tai“) prisiminsiu“ (Tehilim 42 – 5),
tai reiškia aš „prisimenu“ (ištariu) raides „Ele“ (אל''ה),
ir „lieju ašaras“ (Tehilim 42 – 5) sielos troškime,
kad pritraukti šias „Ele“ (אל''ה) raides iš viršutinio pasaulio.


Ir tada: „Pritraukiu (šias raides) į Kūrėjo namus“ (Tehilim 42 – 5),
(kad „apatinis“ pasaulis būtų, kaip „viršutinis“ – dukra įgautų mamos statusą.)
(Klausia) Kaip?
(Ir atsako)
„Daugelio žmonių šventiniu džiugesiu“ (Tehilim 42 – 5).


Pasakė rabi Elazaras: „Mano mano tylėjimas pastatė „Šventovę“ viršuje (dvasingume)
ir „Šventovę“ apačioje (materialumą).
Ne veltui žmonės sako:
„Žodis – moneta, tylėjimas – dvi (monetos)“.

„Žodis – moneta“, kai norėjau pats paaiškinti (kaip dvasingumas „apsirengia“ materialumu).
„Tylėjimas – dvi (monetos“, kai patylėjau (ir leidau tai paaiškinti mano tėvui rabi Šimonui).
Ir tada buvo pastatyti kartu du pasauliai (materialus ir dvasinis).


19) Rabi Šimonas pasakė, toliau parašyta tobulai:
„Išvedantis pagal skaičių savo kariaunas“ (Ješaja (Izaijas) 40 – 26).
Iš tikro šios dvi pakopos turi būti „įrašytos (ypatingos)“ pagal savo specifiką:
Viena – „Ma“ , kita – „Mi“.
Viena (Mi) – aukštutinė, kita (Ma) – žemutinė.


Aukštutinė „įrašyta“ ir sako:
„Išvedantis pagal skaičių savo kariaunas“ (Ješaja 40 – 26).
(„Išvedantis“ (המוציא) – parašytas su „Hey“ (ה) žymimuoju artikeliu)
Tai rodo apie Žinomą ir Išskirtinį, nes nėra tokių, kaip Jis (pakopą „Mi“).


Panašiai parašyta: „Išvedantis (המוציא) duoną iš žemės“ (iš palaiminimo duonai).
(Tačiau čia žymimasis artikelis „Hey“ (ה) žodyje „Išvedantis“ (ha Mocij – המוציא)
nurodo apie kitą, išskirtinę, žemutinę pakopą („Ma“).
Ir abi pakopos susijungia į vieną.


„Pagal skaičių“ (Ješaja (Izaijas) 40 – 26),
jų skaičius yra 600 000 (žvaigždžių, t. y. pakopa „Mi“),
kuri yra kartu (su pakopa „Ma“),
išvedančia kariaunas, kurios neturi skaičiaus.


20) Ir visas (kariaunas), kaip tą,
kurios skaičius 600 000 ir tą,
kuri neturi skaičiaus:
„Visas pavadina vardais“ (Ješaja (Izaijas) 40 – 26).


Ką reiškia „Pavadina vardais“?
Jei pasakysi, kad vadina jas vardais, taip nėra.
Iš tikro, kiekvieną atskirai pavadintų vardu,
reikėjo parašyti „Pavadina vardu“.


Tačiau, iš tikro, kol dar pakopa nėra pilna, bet vadinasi „Mi“,
ji „nepagimdo“ ir „neišveda“, tai, kas slypi joje, pagal savo specifiką,
(nes joms dar trūksta brangaus „chasadim“ chasadim – gerumo ir pastangų drabužio)
nors visos pakopos yra „paslėptos“ viduje



Kai sukūrė raides „Ele“ (אל''ה „(Visa) Tai“),
ir jos pakilo iki Kūrėjo Vardo
(bei apsirengė brangiu „chasadim drabužiu“, sujugdamos „Mi“ su „Ele“),
tada vadinasi „Elokim“ (אלהים „Dievas“).


Ir jau tada su Kūrėjo vardu išveda viską tobulai, ir:
„Visas pavadina vardais“ (Ješaja (Izaijas) 40 – 26).
Tai reiškia kiekvieną atskirai išveda ir pavadina „tinkamu“ Vardu,
kad tobulai egzistuotų.


Panašiai parašyta:
„Žiūrėk pavadinau (pakviečiau) Becalelį vardu“ (Šmot 31 – 2).
Tai reiškia, Aš (Kūrėjas) pavadinau (pakviečiau, paskyriau) Becalelį vardu,
kad jis tinkamai ir tobulai įvykdytų visus (Susirinkimo Pastogės) darbus.


21) (Klausia)
Kodėl parašyta toliau:
„Su didele galybe ir milžiniška jėga neprapuolė nei vienas žmogus“ (Ješaja (Izaijas) 40 – 26).
(Ir atsako)
Tai viršutinės pakopų dalys,
į kurias kyla visi norai,
ir ten „pasislepia“.


„Ir milžiniška jėga“ – tai aukštutinio pasaulio (vadinamo „Mi“) paslaptis,
kuris „pakyla“ į Kūrėjo Vardą „Elokim“ (אלהים „Dievas“),
kaip jau sakėme.


„Neprapuolė nei vienas žmogus“ – tai reiškia iš tų 600 000,
kurie išeina su šiuo šio Vardo jėga.


Iš tikro „Neprapuolė nei vienas žmogus“ iš šio skaičiaus,
nors Izraelio sūnūs mirė už savo nuodėmes,
šis skaičius 600 000 liko nepakitęs,
nes nedingo nei vienas žmogus.


Tai reiškia, kad išlaikyti „vieningą formą“,
kaip viršuje (dvasiniame pasaulyje),
taip ir apačioje (materialiame pasaulyje),
„Neprapuolė nei vienas žmogus“ iš šio skaičiaus nei „viršuje“, nei apačioje“.