• „Ir kalbėjo Kūrėjas Moše: išsiųsk žmones, tegul išžvalgo Kanaano žemę, kurią Aš duodu Izraelio sūnums, išsiųsk po vieną žmogų iš kiekvienos savo tėvų giminės, kunigaikštį... Ir išsiuntė juos (žvalgus) Moše išžvalgyti Kanaano žemę, ir pasakė jiems: pakilkite į smėlynus (Negevą), pakilkite į kalną ir apžiūrėkite žemę, kokia ji? Ir kokia tauta, gyvenanti joje, ar stipri ji ar silpna, ar ji negausi ar ji didelė?“ (Bemidbar 13 – 1, 2, 17, 18).
• !שבת שלום
• Šabat Šalom!

הסולם, פרקי חיים של תלמידי רבי יהודה לייב הלוי אשלג והרב ברוך שלום הלוי אשלג 

Baal Sulamo ir rabi Barucho Šalomo mokinių biografijos

ravas Abrahamas Mordechajus Gotlibas הרב אברהם מרדכי גוטליב

Rabi Icchakas Agasi (4)

Gilus vidinės Toros mokymasis

Dar vieno mokinio pasakojimas:

„Kai aš buvau lydimas į Chupą (t.y. sutuoktuvių metu),

šalia manęs ėjo rabi Icchakas.

Staiga jis pasakė man:

„Žinok, mielas drauge, kad žmogus yra lydimas tris kartus:

pirmą kartą – apipjaustymo metu.

Antrą kartą – sutuoktuvių metu.

Ir trečią kartą – jo laidotuvių metu.

Atkreipk į tai dėmesį, nes tai jau antras kartas,

kai esi lydimas...“.

Toliau pasakojo tas mokinys:

„Rabi Icchako spinduliuojama meilė buvo tokia didelė,

kad mes visi ja užsipildydavome.

Todėl Chupoje (vestuvių palapinėje) meldžiausi tik dėl vieno – prašiau Kūrėjo pagalbos,

kad netektų išsiskirti su rabi Icchaku ir draugais.

Paskui paklausiau rabi Icchako,

ar galiu vienas eiti naktį į ravo Barucho pamoką.

Nes juk jaunikis turi būti saugojamas!

Rabi Icchakas atsakė juokaudamas; jog išminčių pasakymas,

kad jaunikis turi būti saugojamas, galioja tik dienos metu,

kuomet budrūs visi kenkėjai.

Tačiau naktį, kuomet visi kenkėjai miega, jaunikiui nėra jokio pavojaus“...

Rabi Israelio Milerio mokinys pasakojo:

„Kartą mane užpuolė liūdesys, ir niekaip negalėjau iš šios būsenos išeiti.

Pasiėmiau butelį gėrimo ir nuėjau pas rabi Icchaką Agasi išgerti su juo „lechaimą“.

Buvo pusė dvylikos nakties, o rabi Icchakas eidavo miegoti pusę dvylikos...

Tyliai pabeldžiau į duris. Atidarė jo žmona Jehudit.

Pamačiusi mane piktai pasakė:

„Ar nori jį pribaigti? Juk jau prieš pusę valandos nuėjo miegoti?!“

Tačiau visi namiškiai žinojo, jog jei ateina draugas, kai rabi Icchakas jau miega ir jo

nepažadina, rabi Icchakas už tai baisiai supyksta.

Nors ir būna be galo pavargęs.

Jo namai ir jo širdis draugams buvo visada atviri.

Tad rabi Icchakas atsikėlė ir pasėdėjo su savo mokiniu ir bičiuliu, nes meilė

draugams buvo jam žymiai svarbiau, nei jo kūno poreikiai.

Kartą, bičiulių susirinkimo ir bendro pasisėdėjimo metu, vienas iš jų atsiskyrė ir nuėjo

į kitą kambarį paskaityti Psalmių.

Tada rabi iš pravirko iš didelio skausmo, kad vienas iš draugų galėjo vidury pasisėdėjimo

atsiskirti nuo visų ir užsiimti kitais dalykais.

Arba kitą kartą, kai draugų susirinkimo metu kilo ginčai, rabi Icchakas išėjo į lauką

ir ėmė vaikščioti pirmyn ir atgal.

Kai kažkas iš jų išėjo paskui jį, išgirdo skausmingai kalbantis su savimi (apie vieną draugą):

„Ko jis nori iš manęs? Ko jis nori?“.

Jis buvo labai jausmingas, todėl labai skausmingai reaguodavo į nuomonių išsiskyrimus

ir tarpusavio nesutarimus.

Ir visada stengdavosi sustabdyti save ginčo metu, todėl išėjo, kad nugalėtų savo egoizmą.

Ir po to grįžo atgal.