• „Jis (vyriausias kohenas) turi paimti žmoną nepaliestą (nekaltą) mergaitę. Našlės, išsiskyrusios, jau buvusios su vyru, paleistuvės – visų šitų neturi imti, o turi imti į žmonas tik nepaliestą (nekaltą) mergaitę iš savo tautos. Ir tegul nesugadina savo sėklos tautoje, nes Aš – Kūrėjas, pašventinantis jį“ (Vajikra 21 – 13, 14, 15).
• !שבת שלום
• Šabat Šalom!

ברכת שלום מכתבים כט  

Birkat Šalom Laiškai 29

ravas Baruchas Ašlagas הרב ברוך שלום הלוי אשלג

„Medžių Nauji Metai“

Ištraukos 

1.

Apie „Medžių Naujus Metus“ (Tu bi Švatą), 15 Švato dieną parašyta Talmude:
„(Klausia: Kodėl šventė yra ne) Pirmą Švato dieną (kaip Roš aŠana – pirmą Tišrei mėnesio dieną)?
Atsako rabi Elazaras:
„Pasakė rabi Ošija, nes tuo metu jau iškrito didelė dalis metinių kritulių“.
Ir paaiškina Raši: „Jau praėjo didelė dalis lietingų dienų ir tai – medžių žydėjimo metas.
Pakyla medžiuose sakai, ir nuo dabar medžiai pradeda užmegzti vaisius“

Tai pat parašyta „Tosfot“, kad „Beit Hilel“ (Hilelio „Mokymo namai) taip pat tvirtina,
jog ši (Medžių Naujų metų) data turi būti 15 Švato dieną.
Tęsia „Tosfot“ : „Kai žmogus išeina į lauką Nisano mėnesio dienomis, ir mato žydinčius medžius, jis sako („Medžių Palaiminimą“):
„Palaimintas (Kūrėjas), nes Jo sukurtame pasaulyje nieko netrūksta, ir sukūrė gerus kūrinius – gerus medžius, kad jais mėgautųsi žmonės“.

Reikia suprasti:
1. Ką tai reiškia, kai žmogus mato žydinčius medžius, jis sako:
„Jo (Kūrėjo) sukurtame pasaulyje nieko netrūksta“?
Kas tai per įrodymas (kai mato medžius), kad pasaulyje „nieko netrūksta“?

2. Ką tai reiškia: „Ir sukūrė gerus kūrinius“, kas tai per įrodymas, kad „kūriniai – geri“?

3. Koks yra ryšys tarp „Žmogaus ir Medžio“, kad jie priklauso vienas nuo kito? 

4. Kodėl, jei praėjo dauguma lietingų dienų, tai ženklas „Medžių Naujiems Metams“,
ir tai parodo Hilelio ir Šamajaus „Mokymo namų“ nuomonių skirtumą?

(Geriausia) tai galima paaiškinti dvasinio darbo keliu,
t.y. kaip žmogus gali ateiti prie tobulumo.
Yra žinoma, kad „Roš aŠana“ (Nauji Metai), tai teismo laikas,
t.y. kai pasaulis yra teisiamas į „gerumo“ (nuopelnų) pusę, arba atvirkščiai.
„Roš“ (Galva) vadinasi – „Šaknis“, nes iš „Galvos“ išeina „Šakos“.

Iš tikro šakos visada nurodo į galvos (šaknies) esmę,
nes ant apelsino medžio negali augti bulvės ir pan.
Ir taip, kaip žmogus nustato savo elgesio pobūdį „Šaknyje“ (pradžioje),
taip jis elgiasi savo gyvenime ir toliau.

Tai reiškia, kad „Šaknis“ yra pagrindas,
ant kurio yra statomas visas pastatas.
Ir tas faktas, kad žmogų žmogus yra teisiamas per „Roš aŠana“ yra tai,
kad žmogus pats yra „Teisėjas“ ir „Teismo Vykdytojas“.

Iš tikro žmogus yra „Teisėjas“ ir „Kaltintojas“, „Liudininkas ir „Advokatas“.
Apie tai pasakė išminčiai:
„Yra teismas „Apačioje“, ir nėra teismo „Viršuje“. (Midraš Raba, Dvarim 17)

Dvasingume „Lietus” vadinasi „gyvybė ir malonumas“,
nes lietaus dėka medžiai veda vaisius.
Tai reikšia, kad „vaisiai“ – tai malonumas, kuriuo mėgaujasi žmogus.
Ir svarbiausią dvasinį darbą žmogus atlieka žiemą, ilgais Teveto mėnesio vakarais.
Iš tikro jau nuo Tišrei mėnesio, nuo pagrindinių „Roš aŠana“ (Naujų Metų) iki Švato mėnesio praėjo dauguma lietingų dienų.
Tai reiškia, kad žmogus jau gavo nemažą kiekį malonumo ir „gyvybės“ iš Toros ir dvasinio darbo.

Tada žmogus daro analizę, ar verta visus metus svarbiausią malonumą gauti tik Toros ir priederėmių, ar (chas ve Šalom – neduok Dieve) atvirkščiai.
Iš tikro, jei „žmogus turi nors vieną „Angelą – Užtarėją“ iš tūkstančio,
kuris parodytų žmogui tiesų kelią“ (Jobas 33 – 23),
kitaip sakant, jei žmogus turi nuopelnų,
tada jam yra parodomas „tiesus“ kelias.
Tai reiškia, kad žmogus elgtųsi teisingai.

„Vienas iš tūkstančio“ (מני אלף minei alef), tai paslaptis „ir išmokysiu tave išminties“ (veAalefcha chochma (Jobas 33 – 33) – ואאלפך חכמה).
Tada po analizės, kurią žmogus padaro, jis „laimi teisme“,
tai reiškia, kad žmogus nusprendžia:
„Nuo šiandien ir toliau užsiimsiu tik teisingais dalykais“...
Kitaip sakant, žmogus sako,
kad visas jo elgesio pagrindas bus gero „Žmonėms ir Dangui“ darymas...

Tačiau, jei po visos analizės, žmogus mato,
kad visi jo „malonumai ir gyvybė“ buvo tik iš materialių dalykų,
t. y. visą malonumas, kurį žmogus gavo buvo tik iš meilės sau,
tada žmogus pralaimi ir jaučiasi „kaltas teisme“.

Tai reiškia, žmogus mato, kad jis visai neturi jokio „skonio“ bei noro dvasiniam darbui.
Ir tada žmogus nusprendžia nuo dabar ir toliau jis eis tik meilės sau ir egoizmo keliu.
Kaip elgiasi visi pasaulio žmonės, kurie visai neturi jokio supratimo apie „dvasinį darbą“,
vadinamą „lišma“ (dėl pačois Toros)...

Todėl Tu bi Švatas ir vadinasi „Roš aŠana“ (Nauji Metai), nes žmogus daro analizę, ar jam verta tęsti dvasinį darbą „tyrumo“ keliu, ar (chas veŠalom neduok Dieve) atvirkščiai.