• „Ir kalbėjo Kūrėjas Moše: išsiųsk žmones, tegul išžvalgo Kanaano žemę, kurią Aš duodu Izraelio sūnums, išsiųsk po vieną žmogų iš kiekvienos savo tėvų giminės, kunigaikštį... Ir išsiuntė juos (žvalgus) Moše išžvalgyti Kanaano žemę, ir pasakė jiems: pakilkite į smėlynus (Negevą), pakilkite į kalną ir apžiūrėkite žemę, kokia ji? Ir kokia tauta, gyvenanti joje, ar stipri ji ar silpna, ar ji negausi ar ji didelė?“ (Bemidbar 13 – 1, 2, 17, 18).
• !שבת שלום
• Šabat Šalom!

הסולם, פרקי חיים של תלמידי רבי יהודה לייב הלוי אשלג והרב ברוך שלום הלוי אשלג 

Baal Sulamo ir rabi Barucho Šalomo mokinių biografijos

ravas Abrahamas Mordechajus Gotlibas הרב אברהם מרדכי גוטליב

Ravas Moše Baruchas Lembergeris - Baal aSulamo padėjėjas ir mokinys (6)

Svarbiausia – vidus

Ravo Moše Barucho sūnus rabi Zalmanas pasakojo:

„Kartą po maldos prie manęs priėjo tėvas ir paklausė, kodėl maldos metu aš taip energingai judu.

Jis nepakentė per didelio išorinių dalykų akcentavimo ir tvirtino, kad reikia kur kas didesnį dėmesį kreiptį į vidinius dalykus ir jų intenciją.

Ravas Baruchas apie tai pasakė:

„Nežiūrėk į ąsotį, o tik į tai, kas yra jo viduje“.

Tai kalba apie patį žmogų – pavyzdžiui, jeigu jis meldžiasi su dideliu užsidegimu, jis turi išsiaiškinti, kokia to priežastis.

Visa tai reikalinga tam, kuris nori dirbti su intencija. O tam, kuriam to nereikia, geriau pasilikti su ąsočiu“.

Kartą rabi Moše Baruchas atėjo į Maldos namus ieškoti savo sūnaus.

Ten buvo vienas žmogus, kuris prižiūrėjo vaikus, kad jie melstųsi teisingai.

Jis pamatė rabi Moše Baruchą ir pagalvojo, kad šis atėjo patikrinti, ar tinkamai meldžiasi jo sūnus.

Todėl priėjo prie rabi Moše ir pasakė jog jam nėra ko rūpintis, nes vaikas meldžiasi puikiai.

Rabi Moše iškart atsakė jam:

„Iš kur tu žinai, kad vaikas meldžiasi puikiai, argi tu gali matyti, kas jo širdyje?“

Tai vėlgi parodo, jog rabi Moše Baruchui rūpėjo vidinė, o ne išorinė pusė.

„Kur nuėjo tavo mylimasis“ (Giesmių giesmė 6:1)

1954 metais pasaulį užliejo tamsa – mirė Kūrėjo žmogus Baal aSulamas.

Ravas Baruchas sakė:

„Tai mums, visiems mokiniams, buvo didžiulis skausmas ir didžiulė netektis.

Bet labiausiai tai paveikė rabi Moše Baruchą – jis pastoviai šnibždėjo Zoharo ištraukas, kurias mokėjo mintinai ir vis atsidusdavo.

Iki pat jo mirties dienos jis buvo kaip žmogus, nuo kurio buvo atplėšta tai, ką jis mylėjo labiausiai ir kuris negali rasti šio baisaus trūkumo užpildymo“.

Ravas Moše Baruchas Lembergeris mirė 1979 metais.