הסולם, פרקי חיים של תלמידי רבי יהודה לייב הלוי אשלג והרב ברוך שלום הלוי אשלג
Rabi
Miler pasakojo:
„Kartą tarp rabi Icchako Agasi ir tarp rabi Moše
Barucho Lembergerio įvyko ginčas dėl mokymosi dalykų.
Ginčas
buvo labai aštrus.
Galiausiai abu išsiskirstė po namus, taip ir
nepasiekę sutarimo.
Buvo jau vėlus metas ir rabi Icchakas netrukus
nuėjo miegoti.
Staiga, vidury nakties, jis išgirdo beldimą į
duris.
Jis apsimiegojęs nuėjo atidaryti durų – čia stovėjo
rabi Moše Baruchas.
„Tu teisus“ – pasakė jis...
Rabi Icchakas pakvietė jį užeiti ir abu draugiškai sėdėjo ir mokėsi iki pat ryto.
Baal
aSulamas kartą pasakė savo sūnui ravui Baruchui:
„Parašyta traktate Avot: Kiekvieno, kurio dvasia patinka žmonėms, to dvasia patinka ir Kūrėjui. Ir jei tu nori sužinoti, ar patinki Kūrėjui, pažiūrėk, ar patinki rabi Moše Baruchui Lembergeriui“.
Įvairiausių
susitikimų vieta, kurie vykdavo ne Mokymo namuose, buvo ankštuose
rabi Moše Barucho namuose.
Kai Baal aSulamas buvo užsienyje, jie
naktimis iki pat ryto mokydavosi pas ravą Moše Baruchą Lembergerį.
Ten buvo tik maža virtuvėlė ir vienas kambarys: kambaryje miegojo namiškiai, o jie mokėsi virtuvėje.
Tačiau nežiūrint šių nepatogumų ir ankštumo (o gal kaip tik dėl jų), tarp mokinių buvo begalinio draugiškumo ir meilės atmosfera.