• רבי לויטס איש יבנה אומר: מאוד, מאוד הוי שפל רוח, שתקוות אנוש – רימה. רבי יוחנן בן ברוקא אומר כל המקלל שם שמים בסתר, נפרעים ממנו בגלוי, אחד שוגג ואחד מזיד בחילל השם. אבות ד – ד Rabi Levitas iš Javnės sako: Būk labai, labai nusižeminęs, nes žmogaus viltis (ateitis) – kapo kirmėlės. (Avot 4 – 4)

הקדמה לתלמוד עשר הספירות  

Įvadas į „Mokymą apie dešimt sfirot“

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

109.

Todėl aiškiai matome, kad žmogus nusipelno nuodėmių atleidimo,
kai tyčiniai nusikaltimai virsta nuopelnais.
Taip pat tada žmogus nusipelno antros meilės Kūrėjui pakopos, t.y. suvokimo,
kad Mylimasis niekada nesąlygojo žmogui jokio blogio, net menkiausio blogio šešėlio.
Tai reiškia, kad Kūrėjas visada darė žmogui tik nuostabius gerumus.
Ir reikia žinoti, kad sugrįžimas iš meilės ir tyčinių nusikaltimų „apsivertimas“ į nuopelnus, eina kartu, kaip ir sako išminčiai.