• ויוצא משה את העם לקראת האלהים מן המחנה ויתיצבו בתחתית ההר. שמות יט' – יז', יהודה אשלג, בעה''ס, שמעתי Ir išvedė Moše iš stovyklos tautą prieš Kūrėją, ir atsistojo (tauta) kalno papėdėje. (Šmot 19 – 17)

הקדמה לספר הזהר 

Įvadas į knygą Zohar

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

62.

Taip pat reikia suprasti, kad pirmųjų kartų dvasinis – dorovinis lygis yra nepalyginamai aukštesnis už dabartinių.
Ir yra taisyklė, kad visuose pasauliuose ir visose sielose kiekvienas skaidriausias „išeina“ pirmiausiai.

Iš tikro pirmiausiai į pasaulį „išėjo“ skaidriausi indai ir sielos,
t.y. ch – b – d, todėl sielos pirmuose 2000 metuose buvo ypatingai aukštos.
Tačiau šios sielos negalėjo priimti visą šviesos dydį,
nes dar pasauliuose ir sielose apatinių indų,
t.y. n – h – j (necach, hod ir jesod).

Taip pat ir antruose 2000 metų,
kai jau pasaulyje ir sielose „išėjo“ ch – g – t (chesed, gvura ir tiferet) indai,
sielos buvo dar labai skaidrios.
Tai reiškia,kad ch – g – t savybės yra labai artimos ch – b – d indų savybėms,
todėl dėl indų trūkumo, dar pasaulyje buvo paslėptos aukštutinės šviesos.

Iš tikro bendrame dvasiniame parcufe tai skaitosi nuo „krūtinės“ ir žemiau vieta,
kaip pasaulyje, taip ir sielose.
Ir todėl mūsų kartoje, sielų esmė yra pati blogiausia, kokia tik yra buvusi realybėje.

Tačiau tik mūsų sielos ir mūsų laikmetis užbaigia bendrą sielų ir pasaulio parcufą (objektą).
Tai reiškia, kad tik mūsų karta ir mūsų laikmetis gali užbaigti visą sielų ir pasaulio darbą.
Iš tikro dabar, kai jau yra užbaigti žemieji indai n – h – j,
bendrame parcufe yra „galva“, „kūnas“ ir „galūnės“.
Ir dabar gali į parcufą pilnai įeiti visas šviesos dydis, t.y. visos nefeš, ruach ir nešama šviesos.
Todėl tik su pačių žemiausių sielų „užbaigimu“ ir „nusileidimu“ pasaulyje gali pasirodyti pačios aukščiausios šviesos.