kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • „Ir kalbėjo Kūrėjas Moše po dviejų Arono sūnų mirties, kai jie prisiartino prie Kūrėjo ir numirė. Ir pasakė Kūrėjas Moše: kalbėk Aronui (אהרון) savo broliui, kad jis neįeitų bet kokiu laiku į Šventyklą, už uždangos (פרכת) prieš dangtį (כפרת), kuris ant (atsivėrimo) skrynios (הארון), kad nenumirtų, nes debesyje pasirodysiu virš dangčio. Su „Tuo“ (בזאת) įeis Aronas į Šventyklą“ (Vajikra 16 – 1, 2, 3).
  • !שבת שלום
  • Šabat Šalom!

האם ההגדה של פסח באה לספר לנו סיפורים 

Ar Pesacho Agada nori mums papasakoti grožinius – istorinius pasakojimus?

ravas Adamas Sinajus הרב אדם סיני

 
 
 

Uždaryti užduotį


1.


Mes esame liudininkai, kad yra bandymų iš naujo papasakoti Pesacho Agadą.
Kodėl atsiranda tokie norai?
Tai yra todėl, kad vyrauja nuomonė, jog Agada nori mums papasakoti istorinius – grožinius pasakojimus.
Todėl, aišku stengiamasi pateikti „modernią”, labiau įtempto siužeto, tinkančią mūsų laikmečiui, „versiją”.
Tačiau ar šis požiūris yra teisingas?


Pabandykime panagrinėti „Sederio nakties” vidinę dvasinę prasmę.
Visi žinome dainą, kurią dainuojame Sederio naktį:
„Kadeš urchac, karpas jahac…”
Tačiau kokį dvasinį darbą, mes turime atlikti šiame Sederyje (šioje „Tvarkoje)”?
Pabandykime įeiti į šių dalykų vidinę gilumą.


Sederio tvarka: Kadeš (Pašventink) - uRchac (Apsiplauk) - Karpas (Daržovės rūšis) – Jachac (Perlaužk) – Magid (Pasakok) – Rachca (Nusiplauk) – Moci (Išvedantis (duoną) – Maca (Maca) – Maror (Karčiosios (žolės) – Korech (Sumuštinis) – Šulchan Orech (Padengtas stalas) – Cafun (Paslėptas) – Barech (Palaimink) – Halel (Pašlovink) – Nirca (Esi Norimas)


Kadeš
Kai mes grįžtame iš „Maldos namų” (Sinagogos), mes pradedame nuo „Kadeš”.
Kokia vidinė šio „Pašventinimo” prasmė?
Žodžio „šventas” prasmė: „atskirtas”, „atitrauktas”.
Egipte mes buvome „nugrimzdę” į 49 „nešvarumo” lygius,
todėl išėjimas iš šio „nešvarumo” negali būti lėtas, pakopomis, dalinis.
Tai reiškia, kad spendimas išeiti iš šio „nešvarumo” turi būti ryžtingas, greitas ir bekompromisinis.


Tik paskui šį spendimą įtvirtiname ir statome „švarumo” pakopomis, Omero skaičiavimo metu.
„Pašventinimas” – tai pirmas žingsnis, atskiriantis mane nuo „dabartinės” realybės, ir įvedantis į kitą, jau iš anksto mano pasirinktą gyvenimo būdą.
Iš tikro Egipto „nešvarumas yra toks didelis,
kad neįmanoma išeiti iš jo kitaip, tik ryžtingu, kraštutiniu „judesiu”.
Laipsninį – pakopinį procesą mes statome Omero skaičiavimo dienomis.



Rachac

Po aiškaus ir tikro atsiskyrimo nuo „nešvarumo”, žmogus apsiplauna rankas nuo dar prilipusių visų nešvarumo likučių.
Tai reiškia „išmeta” iš sąmonės visas mintis, kad „nešvarumas” (klipa) yra „geras”, ar „malonus” dalykas.


Karpas
Žodis כרפס „Karpas” (daržovės rūšis) sudaryta iš dviejų žodžių: סכ – פר „sak (ch)“ ir „par“, žodžio „par“ gematrija yra 280.
Tai yra galinių ivrito abėcėlės raidžių „mancepach“ (מנצפ''ך) gematrija.
Galinis aspektas nurodo į „klipą“ (lupeną), kurį yra visada „vaisiaus“ pabaigoje (išorėje).
Ką „Karpas“ aspektas moko mus dvasiniame darbe?
Iš tikro, jei mes norime „judėti į priekį“ dvasiniame darbe, mes turime patys ieškoti „trūkumo“. Žinome, kad „trūkumo“ užpildymas yra vienintelė dvasinio progreso sąlyga.


Tačiau, jei žmogus pasitenkins ir „užsibus“ būsenose „Kadeš“ ir „Rachac“, jam iš viršaus duos „trūkumą“.
Tai reiškia, kad „trūkumas“ gali „nukristi“ ant žmogaus jam nepasiruošus, ir visa tai paprastai ateina „kentėjimų“ ir „nelaimių“ pavidalu.
„Karpas“ sužadina mumyse norą tolesniam ištaisymui.
Materialiame pasaulyje tai atsispindi tame, kad „Karpas“ (daržovės) turi „kietą“ žievę (lupeną).
Todėl „mancepach“ išreiškia mūsų „pažeistus“ norus.


Jachac
Karpas” pakopos metu „sužadinome” papildomus „trūkumus”,
todėl ši būsena gali būti žmogui labai pavojinga, nes gali vėl „numesti” jį į „nešvarumą”.
Pakopa „Jachac” (Perlaužk) nurodo, kad reikia „perlaužti” – padalinti pakopą į dvi dalis.
Iš tikro, vieną dalį, kurioje aš jau esu „tvirtai” šventume, ir kitą, kuri dar reikalauja „ištaisymo”.
Į ką tai panašu?
Materialiame pasaulyje, jei žmogus nori išplėsti savo verslą, jam reikia užstatyti dalį savo turto.


Todėl ši „Jachac” situacija nurodo, kad žmogus turi tiksliai įvertinti, „perlaužti”,
t.y. nustatyti kiek jis gali „užstatyti”, kad neįvestų savęs ir savo artimųjų į pavojų.
Taip pat ir čia, jei jau žmogus „íštaisė” dalį savo norų, ir yra „apsaugotas” nuo sugrįžimo į „nešvarumą”, jis jau nebegali „judinti” šių norų daugiau.
Pakopa „Perlaužk” apsaugo mane ir sako, kad aš dar esu „ištaisymo” procese, t.y. aš ištaisiau tik dalį norų, tačiau yra dar neištaisytų dalykų.
Ir tuos dalykus, kuriuos jau ištaisiau, aš nebenoriu „judinti” ir vėl „gadinti”.